„Sunku atsakyti, kodėl vaikai tyčiojasi, nes priežasčių gali būti ne viena. Kartais vaikai tiesiog mėgdžioja suaugusiųjų elgesį, kartais net nesupranta, kad jų elgesys yra patyčios ir mano, kad tai normalus bendravimo būdas. Kartais vaikai siekia įsitvirtinti ar pan. Kuo palankesnė ir tolerantiškesnė patyčioms aplinka, tuo labiau jos klesti, todėl labai svarbu, kad mokėtume atpažinti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti, – pastebi ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ vadovė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) psichologė Kristina Ignatavičienė.
Nuo 2008 m. SPPC įgyvendina „Olweus“ patyčių prevencijos programą. Norvegų programa „Olweus“ skirta suaugusiesiems, mokytojams. Jos tikslas – laiku pastebėti patyčias ir nedelsiat užkirsti joms kelią. Kiekvienais metais programą vykdančios mokyklos dalyvauja apklausoje, kuria nustatomas patyčių lygis. Rezultatai rodo, kad kuo ilgiau mokyklose yra įgyvendinama ši programa, tuo situacija yra geresnė.
Nuo juokų iki patyčių – tik žingsnis
Pasak specialistės, pajuokos objektu dažniausiai tampa kuo nors išsiskiriantys vaikai – kitaip atrodantys, per gerai ar per blogai besimokantys ir t.t.
„Mes dažnai galvojame, kad tik vaikai tyčiojasi vieni iš kitų. Tačiau svarbu užbėgti įvykiams už akių, kad mokytojai netyčia patys netaptų pašaipų iniciatoriais – net ir nekaltas pajuokavimas per pamoką gali tapti kabliuku patyčioms“, – sako Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė.
Gimnazijoje šiuo metu mokosi 738 mokiniai. Pasak direktorės, kasmet pasikeičia ketvirtadalis moksleivių ir kad jie taptų tikrais gimnazijos bendruomenės nariais, reikia įdėti daug darbo.
„Pas mus į viena klasę susirenka mokiniai ir iš dvylikos skirtingų mokyklų, skirtingos aplinkos, todėl nenuostabu, kad tarp moksleivių kartais vyksta kova už lyderystę, kova dėl vertybių. Socialiniai pedagogai pastebėjo, kad ši problema aktuali ir mūsų gimnazijai, todėl turėjome tai išspręsti. Programa labai pasitarnauja adaptacijos laikotarpiu“, – apie tai, kodėl gimnazija nusprendė dalyvauti „Olweus“ programoje kalba direktorė.
A.Žukauskienė pastebi, jog dabar moksleiviai nebebijo pasakyti mokytojams apie patyčių atvejus – tai nebėra laikoma skundimu. Dar vienas laimėjimas – visas mokyklos personalas išmoko atpažinti patyčias, todėl jos užkertamos greičiau. „Vaikų konfliktus užfiksuoja ir padeda išspręsti valytojai, budėtojai, valgyklos darbuotojai, kurie taip pat dalyvavo mokymuose“, – tvirtina gimnazijos direktorė.
Merkelio Račkausko gimnazija yra gavusi 2013-2015 m. „Olweus“ mokyklos vardą. Šis statusas rodo, kad mokykla yra kompetentinga spręsti patyčių problemas. „Nors oficialioji programos dalis pasibaigė, tai nereiškia, kad padėjome tašką – apie patyčias vis dar kalbame su mokiniais ir jų tėvais, atliekame apklausas.
Mums svarbu, kad tęstinumas išliktų, kad vaikai nebepatirtų patyčių. Prieš pradedant projektą patyčių rodiklis gimnazijoje buvo 8 proc., o dabar – 5,7 proc. Net kai kuriose Norvegijos mokyklose šie skaičiai yra aukštesni“, – gerais rezultatais džiaugiasi A.Žukauskienė.
Visapusiškai saugi aplinka
„Olweus“ – viena iš projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ prevencinių programų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projekto metu įgyvendinamos ir kitos programos, kaip „Zipio draugai“, „Antrasis žingsnis“, „Lions Quest“.
Programa „Zipio draugai“ yra skirta 6–7 m. vaikams, „Antrasis žingsnis“ – 1–4 klasių mokiniams. Šios programos skirtos ugdyti socialinius, emocinius įgūdžius. Šias programas įgyvendinusių klasių mokiniai paprastai moka geriau reikšti jausmus, spręsti konfliktus, būna draugiškesni. „Lions Quest“ – 5–7 klasių mokiniams skirta emocinio, socialinio ugdymo programa, į kurią įtraukiama ir narkomanijos bei savižudybių prevencija.
2012 m. projekte „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ dalyvavo ir prevencines programas įgyvendino 544 šalies mokyklos. Šiais metais prie šių mokyklų prisijungė dar 67. Pasak K.Ignatavičienės, šiuo projektu kuriama saugi mokyklos aplinka reiškia ne tik fiziškai, bet ir emociškai palankią erdvę mokiniams.
„Kai kurios mokyklos, kad būtų saugiau, savo teritoriją aptveria tvora, įrengia vaizdo kameras. Tai užtikrina saugumą, tačiau labai svarbūs ir psichologiniai dalykai – tarpusavio santykiai, buvimas kartu. Kuo vaikas jaučiasi saugesnis, tuo jis gali daugiau išmokti.
Kuo mokytojas jaučiasi laisviau, pasitiki savimi ir žino, kad bet kada gali gauti pagalbą iš kolegų, tuo jis geriau išdėstys savo dalyką, tuoj greičiau pripažins iškilusią problemą ir galės ieškoti jos sprendimo“, – pastebi psichologė.
