Vėzdas – galingas. Juk už didžiausią pažeidimą – kartelinį susitarimą – gali tekti pakloti net 10 procentų įmonės metų pajamų.
Smogti šiuo ginklu Konkurencijos taryba anksčiau pamėgino turizmo agentūroms, kai jos ėmė naudotis bendra elektronine kelionių pardavimo sistema. Prievaizdams pasirodė, kad tai – kartelio apraiška.
Tik teismas privertė atsikvošėti: nors sprendimo ir nepanaikino, baudas sumažino tris kartus. Panašiai nutiko ir su atskleistu kelių bankų bei saugos tarnybos karteliu.
Smagiai pasitreniravę, konkurencijos prižiūrėtojai suabejojo, ar teisėtai Lietuvoje nyksta stiprus alus.
Aludarių gildijos nariams, dar prieš keletą metų įsipareigojusiems nebevirti daugiau nei 9,5 proc. alkoholio turinčios bambalinės bjaurasties, dabar gali tekti graužtis nagus.
Pasirašę tokį garbės kodeksą jie užleido konkurentams stipraus alaus rinką: pirmyn, gaminkite ir pardavinėkite. Aišku, dėl to neteko ir dalies pajamų – juk pagaminti stiprų birzgalą daug technologinių įmantrybių nereikia. Užtat dabar jie įtariami karteliniu susitarimu.
Išradimas, vertas Nobelio ekonomikos premijos: jei savanoriškai nusprendi nekonkuruoti, pažeidi įstatymą. Aludariai patys kalti, nes apie savo žingsnį per garsiai gyrėsi. Būtų tylėję – būtų praslydę.
Užtat degalų rinkoje jokio kartelio, pasirodo, nėra. Nors kai nafta pinga, visos degalinės kainų nemažina bent savaitę – atseit išparduoda likučius.
Kai nafta brangsta, kainos kyla žaibiškai. Matyt, pigesni likučiai staigiai išgaruoja.
Nekliūva tarybai ir Skandinavijos bankai, nors įvairius įkainius jie įveda arba didina įtartinai vieningai. Bet priežasčių pradėti tyrimą nėra. Juk bankininkai nepasirašė garbės kodekso, kad kainų nekels.
