Portalo lrytas.lt žurnalistai pabandė įsidarbinti parašų rinkėjais. Pasirodo, tai padaryti visai nesunku, nes referendumo iniciatoriai baiminasi, kad parašų gali pritrūkti. Dėl atlygio už parašų rinkimą galima tartis net telefonu, nors referendumo iniciatoriai žino, kad tokia veikla balansuoja ant įstatymo ribos.
Norint organizuoti referendumą reikia turėti 300 tūkst. šalies gyventojų paramą. Referendumo iniciatoriai nėra tikri, ar jis įvyks, nes praėjusios savaitės pabaigoje esą dar trūko keliasdešimties tūkstančių parašų. O laiko liko tik gera savaitė.
Vilniaus centre prie palapinės šąlantys parašų rinkėjai tvirtina tai darą nemokamai - iš patriotizmo ir meilės Lietuvos žemei. Jie gąsdina, kad kinai jau supirko apie 5 proc. Latvijos žemės, o dalis Latvijos miestelių į juos įvažiuojant jau pasitinka kiniškais vietovių pavadinimais.
Parašų rinkėjai kolegoms mielai sutiko duoti kelis parašams rinkti skirtus lapus, sunumeruotus Vyriausiosios rinkimų komisijos, tačiau dėl galimo atlygio pasiūlė kreiptis į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kuri yra viena iš aktyvių referendumo rėmėjų, būstinę. Deja, tačiau susisiekus su milijonieriaus Ramūno Karbauskio vadovaujamos partijos atstovais susitarti dėl atlygio nepavyko. Todėl pasukome paprasčiausiu keliu – paskambinome vienam iš referendumo iniciatorių, idėjiniam aktyvistui, politiku tapusiam buvusiam žurnalistui Pranciškui Šliužui.
Šis pasirodė gerokai sukalbamesnis ir pažadėjo už surinktus parašus atsidėkoti.
- Laba diena, ar čia ponas P.Šliužas? - paklausė referendumo rėmėju apsimetęs lrytas.lt žurnalistas.
- Ne ponas, o paprastas valstietis.
- Mano vardas Marius, aš esu studentas. Skambinu, nes noriu paklausti, ar jums dar reikia pagalbininkų rinkti parašus. Galėtume su kursiokais parinkti.
- Tai būtų nuostabu, brolau. Čia šnekos nėra.
- Ar dar daug parašų trūksta?
- Mes neskaičiuojame, nes norime gerokai viršyti tą ribą, todėl stengsimės, kuo daugiau jų surinkti, jog niekam nekiltų abejonių, kad Lietuvos žmonės nori referendumo.
- Mes studentai, mums trūksta pinigų. Pas kuriuos parašų rinkėjus mums geriau kreiptis, kad ir vieną kitą litą mums už tuos lapus duotų. Vieni kursiokai sakė, kad ir pinigų duoda už surinktus parašus.
- Čia jau neteisingai kažkas pasakė. Jeigu mes pradėsime mokėti pinigus, mus uždarys į kalėjimą.
- Už ką čia taip? Jeigu žmogus dirba, tai reikia susimokėti?
- Žinau, brolau, bet oficialiai negalima.
- Vadinasi, kažkas neoficialiai duoda tada? Pažįstamas iš Istorijos fakulteto renka, tai jam duoda 5 litus už parašų lapą.
- Tai yra draudžiama.
- Nebent susitari kažkaip asmeniškai?
- Taip, taip, taip. Nuo savęs nuplėšęs dar galėčiau pamaloninti, bet tik tarp mūsų, mergaičių, kalbant. Tai nėra oficialu.
- O kiek galėtumėte duoti tų pinigėlių?
- Dabar nesakysiu, kadangi nesu garantuotas, ar tamsta nesi koks nors prokuroras.
- Vadinasi, kažkokio atlygio galėčiau tikėtis, jeigu daug surinkčiau?
- Žinoma, taip.
Portalą lrytas.lt konsultavę Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovai tvirtina, kad įstatymai nedraudžia mokėti pinigų parašų rinkėjams, tačiau šios išlaidos turi būti deklaruojamos. Tokiu atveju, referendumo iniciatoriai turėtų atskleisti ir savo rėmėjus. Parašų rinkėjai turėtų būti samdomi oficialiai, jiems turi būti mokamas legalus atlygis, o valstybei sumokami mokesčiai. Jeigu už darbą būtų atsilyginama „juodais“ pinigais, už tai grėstų teisinė atsakomybė. Jokiu būdu pinigų negalima mokėti pasirašančiam žmogui. Tai prilygtų balsų pirkimui.
„Referendumo iniciatoriai turės aiškiai nurodyti, iš kur gavo pinigus, kam ir už ką sumokėjo. Keista girdėti, jog dabar žadami atlygiai, nes iš pradžių iniciatoriai aiškino, kad niekam nieko nemokės“, - stebėjosi VRK vadovas Zenonas Vaigauskas.
Referendumo iniciatoriai save vadina žemės gynėjais. Jų gretose aktyviai veikia kelių neparlamentinių kairiųjų ir dešiniųjų partijų atstovai, marginalais laikomi politiniai veikėjai.
Draudimas parduoti žemę užsieniečiams baigia galioti kitų metų gegužę. Dabar užsienio šalių piliečiai žemę gali pirkti Lietuvoje įregistravę įmones. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui visų Europos Sąjungos šalių piliečiai galės pirkti žemę bet kurioje valstybėje.
