Pernelyg aršiai nepasitenkinimą reiškusiam 16-mečiui, gyvenančiam
Avikilų kaime (Marijampolės savivivaldybė) esančioje globos įstaigoje
„Vaiko tėviškės namai“, teks atlyginti už tyčia išdaužtą plastikinį
langą.
Iš globotinio sąskaitos ketinama išskaičiuoti apie 250 litų.
Ko gero, šiuo atveju svarbus ne tiek žalos atlyginimas, kiek auklėjimo
principas - prisiimk atsakomybę už savo veiksmus.
Globos namų, kurių steigėja Vilkaviškio vyskupijos kurija, direktorius
Vytautas Šulinskas prieš kelias dienas Marijampolės policijai pranešė,
jog keli globotiniai tyčia gadino daiktus, gąsdino jaunesnius už save
vaikus, tyčia išdaužė vienos šeimynos namelio langą.
Direktorius teigė, jog stiklą iškūlė vienas globotinis, todėl šiam ir
teks susimokėti: „Kiti paaugliai tik palaikė kompaniją“.
Incidentas kilo dėl banalios priežasties.
Vienos šeimynos mergaitės tą vakarą per televizorių žiūrėjo filmą.
Šešiolikmetis kvietėsi jas į lauką, tačiau mergaitės atsisakė. Supykęs
paauglys griebėsi keršto. Prie siautėjančio bičiulio beregint prisidėjo
dar keli.
Galimas daiktas, jog šešiolikmetis buvo neblaivus.
Direktorius neslepia, jog globotiniai retkarčiais paragauja alkoholio.
„Anksčiau aplink Avikilų kaimą veikė trys vadinamieji „taškai“. Juose
mūsų vaikams parduodavo ir alkoholio, ir cigarečių.
Su policijos pagalba pasiekėme, kad ši prekyba liautųsi. Nežinau, ar tie
„taškai“ dar veikia, bet mūsų vaikai ten nieko nebegauna“, - pasakojo
V.Šulinskas.
Ir direktorius, ir jo pavaduotoja Ona Misukevičienė piktinosi, jog jų
globotiniams svaigalų kartais nuperka paslaugūs dėdės, vaikų užkalbinti
prie parduotuvių.
Globotiniams kas mėnesį skiriama 52 litai kišenpinigių. Dažno vaiko
sąskaitoje banke yra ne po vieną tūkstantį litų.
Į globotinių sąskaitas pinigų perveda įvairūs rėmėjai iš užsienio, į jas
plaukia įvairios pašalpos bei paveldėti pinigai.
Globos namų darbuotojai kontroliuoja, kaip leidžiami kišenpinigiai. Šie
yra ir skatinimo, ir baudimo priemonė.
Kas mėnesį kiekviena šeimyna (8-10 vaikų) su vadinamąją mama aptaria,
kam ir už ką sumažino ar padidino kišenpinigius.
„Būna, jog paaugliai atneša visų pirkinių čekius. Kišenpinigiai ir
išlaidos sutampa centas į centą, o vakare, žiūrėk, jau nuo kurio nors iš
tų paauglių sklinda vyno kvapas.
Iš kur pinigai? Kartais jų duoda mieste gyvenantys globotinių broliai ar
seserys, kartais palieka juos aplankę artimieji. Tų pinigų mes negalime
kontroliuoti.
Mokome vaikus protingai elgtis su pinigais. Juk dažnas jų iki patekimo į
mūsų globos namus apskritai negaudavo iš tėvų jokių kišenpinigių“, -
pasakojo devynioms globos namų kaimelio šeimynoms vadovaujantis
V.Šulinskas.
„Sužaloti likimai. Didžioji dalis mūsų vaikų turi psichikos problemų.
Jiems nebuvo pavyzdžio šeimoje, todėl dažnas paauglys savo nuoskaudas
išlieja pykčiu ar įtūžiu.
Pas mus dažniausiai patenka paaugliško amžiaus vaikai, kurie jau turi
daugybę problemų. Jei apgyvendinami mažiukai, tuomet dar įmanoma
išvengti įvairių bėdų“, - teigė O.Misiukevičienė.
Ji neslėpė, jog didelę žalą kartais padaro savo vaikų atvykę aplankyti
tėvai: „Būna, jog atvyksta neblaivūs. Tėvai išderina vaikų psichiką
pažadais - esą tuoj juos pasiims į namus, tačiau pažadų netęsi.
Kartais jie savo atžaloms lauktuvių atveža cigarečių“.
Pavaduotoja įsitikinusi, jei visuomenė žinotų, ką patyrė iš šeimų paimti
vaikai, su didesne atjauta žiūrėtų į globos namų gyventojus ir nepultų
jų smerkti.
Globos namuose atsidūrę paaugliai nori vieno - laisvės, nes jie jau
įprato gyventi nekontroliuojami.
Ilgalaikių pabėgimų, pasak direktoriaus, nebepasitaiko jau keleri metai.
Tačiau globos namų darbuotojai iš karto kreipiasi į policiją, jei
globotinis į namus nesugrįžta iki 23 valandos.
Neseniai viena 14-metė ant kojų buvo sukėlusi dideles policijos pajėgas.
Mergaitę buvo rengiamasi išvežti į socializacijos centrą, kurio vieni
globotiniai labai baiminasi, o kiti džiaugiasi, nes nori pakeisti
aplinką.
Dingusi 14-metė prirašė tokių SMS žinučių, jog niekas neabejojo -
mergaitei gresia pavojus.
Tą pati vakarą paauglė pati grįžo į globos namus. Paaiškėjo, jog jokie
vyrai jos prievarta nelaikė mašinoje, niekur ji nebuvo vežama.
Dideliu sukrėtimu visai globos namų bendruomenei šių metų rugsėjį tapo
vieno 13-mečio savižudybė.
Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio dar nebaigtas.
Dažnai globotiniai negali paaiškinti, kodėl jie niokojo žaidimų
aikštelę; kodėl pavogė kelis kilogramus saldainių, kurie buvo skirti
jiems ir jų likimo broliams visam mėnesiui, nors saldumynų bado nė
vienas nejaučia; kodėl daužo langus.
Tėvų nemylėtų, neapkabintų ir neglostytų paauglių nuoskauda liejasi
įvairiais išpuoliais, atžagariu bendravimu su šeimynos mama, jos
padėjėja teta bei bendraamžiais.
Tokiems paaugliams nei globos namų darbuotojai, nei policijos pareigūnai
nėra autoritetas.
„Įtūžę vaikai kartais grasina ir man, bet prie manęs neprilimpa tie
pikti žodžiai.
Žinau, kai praeis pyktis, vaikas ateis, atsiprašys ir gailėsis
nesusivaldęs“, - pasakojo V.Šulinskas.
Prakalbinti ir prisijaukinti sužalotos sielos vaiką - nelengvas darbas.
„Sunkiausia būna su ką tik atvažiavusiais. Nori juos paglostyti, o jiems
atrodo, kad mušti. Jie taip reaguoja į kilstelėtą ranką, - pasakojo
vienos šeimynos mama Regina Maurutienė. - Vaikai nori parodyti, jog jie
yra stiprūs, juos žeidžia užuojauta“.
Šiuo metu Avikilų globos kaimelyje gyvena 92 įvairaus amžiaus vaikai.
O.Misiukevičienė apgailestavo, jog darbo dienomis pamokomis bei
būreliais užimti globotiniai savaitgaliais neturi jokių pramogų:
„Maždaug prieš savaitę susirinkime savivaldybėje kviečiau:
„Atvažiuokite su renginiais, pasiimkite mūsų vaikų savaitgaliais“.
Niekas neatsiliepė“.
Darbuotojai džiaugėsi, jog Avikiluose pilnametystės sulaukę globotiniai,
pradėję savarankišką gyvenimą, retai nueina klystkeliais.
„Sulaukiame daug laiškų, buvę mūsų globotiniai atvažiuoja su dovanomis.
Viena mergaitė paauglystėje buvo sunkiai sutramdoma. Ji bėgdavo iš
globos namų, turėjome daug vargo dėl jos elgesio. Dabar ji gyvena
tvarkingai ir gražiai. Daug turime tokių pavyzdžių“, - kalbėjo
V.Šulinskas.
