Ji kritiškai įvertino tai, kad antradienį į Seimo posėdį
kviečiami VSD generalinis direktorius Gediminas Grina ir generalinis
prokuroras Darius Valys, kuriems grupė parlamentarų yra pateikę
klausimų dėl slaptos pažymos paviešinimo.
„Bet kokio ikiteisminio tyrimo aplinkybės ar bet kokios teisme
nagrinėjamos bylos detalės, nepaisant to, kaip politikai to
norėtų, turi būti nagrinėjamos ten, kur jas nagrinėti įpareigoja
Konstitucija. O mūsų Konstitucija labai aiškiai nustato, kad
ikiteisminį tyrimą kontroliuoja, jam vadovauja prokuroras, o bylas
nagrinėja teisėjai“, - Žinių radijui antradienį sakė
R.Svetikaitė.
Ji pabrėžė, kad politikai į teisėsaugos darbą kištis
negali.
„Iš tikrųjų nei Seimas, nei bet kuri kita institucija negali
kištis nei į ikiteisminį tyrimą, nei į teisminį procesą, ar juo
labiau jų dubliuoti, kas neretai vyksta. Šioje vietoje diskusijų
būti negali“, - teigė prezidentės patarėja.
R.Svetikaitė taip pat pareiškė, kad prokurorus pateikti
įtarimus šiame tyrime skubinantis Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas gali būti
veikiamas politinių interesų.
Paprašyta pakomentuoti A.Palausko svarstymus, kad prokuratūra
pažeidžia įstatymus ir vilkina bylą, nereikšdama įtarimų tyrimo
dalyviams, R.Svetikaitė atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar
informacijos paviešinimu padaryta žala.
„Tikrai nesiimsiu komentuoti atskirų politikų pasisakymų vien
dėl to, kad kam ir kada, ir ar turi būti reiškiami įtarimai tikrai
sprendžia ne politikai, o teisėsauga, bet norėčiau, kad žmonių
neapgautų atmintis, kad dar prieš savaitę daugelis labai atkakliai,
garsiai ir vienareikšmiškai kalbėjo apie tai, jog šioje istorijoje
nėra jokios paslapties, kad jokios žalos valstybei atskleidžiant
informaciją nebuvo padaryta ir kad slaptumo grifas buvo perteklinis“,
- kalbėjo prezidentės patarėja.
„Bet staiga nuomonė pasikeitė ir, kaip girdime, pasikeitė
kardinaliai. Tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad tam tikro
dirigento vadovaujamas choras pakeitė dainą ir dėl plika akimi
matomų politinių interesų ėmė reikalauti įtarimų. Visiškai
nesigilinama jau dabar, ar padaryta buvo žala, ar nukentėjo
valstybės ir Lietuvos žmonių interesai, ar ne, kaip kad buvo
„Snoro“ atveju“, - pridūrė ji.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Generalinės prokuratūros
pavedimu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties
atskleidimo ir piktnaudžiavimo. Tyrimas pradėtas, kai BNS spalio 31
dieną pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem
Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines
atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie
prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad
ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo
nustatyta, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos
priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo, tačiau
įtarimai kol kas niekam nepateikti. Kreiptasi į Paslapčių apsaugos
koordinavimo komisiją prašant pateikti išvadą dėl VSD suteiktos
informacijos slaptumo žymos pagrįstumo.
