Kalbininkai atleidžia varžtus – įteisinta daug lig šiol draustų žodžių

„Tai prilygintina masiniam reabilitavimui, po kurio suvežti gyvuliniais vagonais į Sibirą sau gali laisvai vykti namo, ir net apsigyventi ten, kur anksčiau gyveno“, - savo tinklaraštyje džiūgauja Andrius Užkalnis.

Kokia šventoji dvasia apšvietė griežtuosius kalbos sergėtojus, kad jie eiliniams mirtingiems kalbos vartotojams padovanojo tokią dovanėlę?

Kalbininkė Rita Miliūnaitė nesutinka – jie nei griežti, nei sergėtojai, nei juolab prievaizdai. Tokia etiketė kalbininkams siuvama nepelnytai. Iš tiesų jie nuolat stebi ir tiria gyvą rašytinę ir sakytinę kalbos vartoseną, jos pokyčius, žodžių vartojimo dažnumą ir visuomet į tai atsižvelgia, sudarinėdami normas ir teikdami rekomendacijas. Taip nutiko ir šį kartą.

Jai pritaria ir kolegė, viena iš 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ sudarytojų Aurelija Dvylytė.

„Leksika – kalbos sluoksnis, kuris kinta greičiausiai“, - sako kalbininkė, mananti, kad idealu būtų persvarstyti naujus norminių, vengtinų ir neteiktinų žodžių sąrašus bent kas penkerius metus. Dabartinis sąrašas atnaujintas po 8 metų pertraukos, todėl gali susidaryti įspūdis, kad pokyčių labai daug. Sąrašas atspindi natūralią kalbos kaitą ir esamą kalbinę situaciją.

Ar kalbininkams labai skausminga kaip norminius pripažinti žodžius, kuriuos anksčiau patys draudė? A.Dvylytė tikina, kad jokio skausmo jie nejautę. Didesnės diskusijos kilo visai ne dėl tų žodžių, apie kuriuos galėtų pagalvoti eilinis vartotojas.

Be jokių didesnių abejonių kaip teiktiną tarptautinį žodį įteisinę statybų terminijoje vartojamą „bordiūrą“, kalbininkai gana intensyviai diskutavo dėl, regis, tokio nekalto vaikiško žodelio, kaip „kaladėlė“. Skubame informuoti – nuo šiol „kaladėlė“, anksčiau buvusi vengtina, yra norminis žodis, skolinys. Taigi, Kalėdų senelis nuo šiol galės teisėtai nešti vaikams kaladėles, o ne kubelius ar trinkeles.

Bene daugiausia naujų tarptautinių žodžių ir skolinių įteisinta kulinarijos srityje – A.Dvylytė juokauja, kad ne veltui kulinarijos knygos vienos populiariausių. Nuo šiol kornišonus galima ir vadinti kornišonais, o ne marinuotais agurkėliais, eklerą – ekleru, o ne plikytu pyragaičiu, šnicelį – šniceliu, o ne pjausniu, grilį – griliu, o ne keptuvu. Maistą jau galima farširuoti, o ne vien įdaryti, naudojant įvairius ingredientus, o ne sudedamąsias dalis.

Gyvenimas taps spalvingesnis, nes kapišonas (taip, nebūtinai gobtuvas) galės būti ir bordinis (ne tamsiai raudonas ar vyšninis) ar net chaki. Beje, dėl chaki. A.Dvylytė paaiškino, kad šis dabar jau norminis žodis, reiškiantis rusvai žalsvą spalvą, yra visai ne būdvardis, kaip galėtų atrodyti pagal visą logiką, o daiktavardis.

Neteiktini ir vengtini

Peržvelgus kalbininkų pateiktą sąrašą matyti, kad norminiais žodžiais, skoliniais ar tarptautiniais žodžiais, tapę žodžiai anksčiau yra buvę vadinami neteiktinais arba vengtinais. Dėl neteiktinų – viskas aišku, tai kalbos klaida. O kas yra vengtini žodžiai? Pasirodo, tai taip pat ne norma, bet ir ne baisi klaida.

Pasak kalbininkės R.Miliūnaitės, vengtinas žodis – ne bendrinės kalbos norma, o tarpinis variantas tarp visiškos klaidos ir norminio žodžio, tarsi pereinamasis etapas. „Vengtini žodžiai – būtini pačiame norminimo procese. Normos juk kinta. Taip staiga pereiti nuo visai teiktino dalyko prie visiškai neteiktino dažnai būna per didelis šuolis. Kalbininkai stengiasi, kad norma keistųsi lanksčiai“, - aiškina R.Miliūnaitė.

Būna, kad žodis sensta ir traukiasi iš vartosenos. Kalbininkai negali jo iš karto pripažinti baisia klaida, jeigu jis anksčiau buvo norma. Todėl pasako, kad jis dabar jau vengtinas, o vėliau tas žodis gali tapti iš viso neteiktinas – pripažintas visiškai atgyvenusiu skoliniu, kuris bendrinei kalbai nebereikalingas.

Taip nutiko su žodžiu „šampinjonas“ - anksčiau jis buvo laikomas vengtinu, o dabar tapo neteiktinas. „Jis nukeliavo į visiškų kalbos klaidų kertelę, nes bendrinėje kalboje tvirtai įsigali „pievagrybis“. Kam reikalingas tas „šampinjonas“, kuris skirtinguose žodynuose net skirtingai rašomas?“ - klausia kalbininkė.

Vengtinas žodis gali būti ir pereinamasis etapas į priešingą pusę – neteiktinam žodžiui prieš tampant norminiam. „Arba vyksta kalbininkų diskusijos, nesutariama, kaip vertinti kokį reiškinį – kaip normą ar kaip klaidą, ir abi pusės turi svarių argumentų (pavyzdžiui, dėl konstrukcijos „tikėti į ką“). Tada bent laikinai randamas kompromisas – vengtina“, - sako R.Miliūnaitė.

Naujai įteisintų žodžių sarašas

Skoliniai, kurių vertinimas pakeistas iš griežtesnio į du statmenus brūkšnius (vertinami kaip šalutiniai bendrinės kalbos normos variantai):

altimètras tarpt. || tech. aukščiãmatis      (buvo svet. vngt.)

anšlãgas tarpt. || muz., teatr. añtplūdis      (buvo svet. vngt.)

anū̃kas, -ė skol. | vaikáitis, -ė (dukráitė, sūnáitis)      (buvo skol. ||)

archipelãgas tarpt. || geogr. salýnas      (buvo svet. vngt.) aršùs, -ì skol. || 1. pìktas, -à; 2. kerštìngas, -a; 3. smarkùs, -ì; nartùs, -ì     (buvo svet. vngt.) audiokanãlas tarpt. || tech. gar̃so dãžnių kanãlas      (buvo svet. vngt.) autodidãktas, -ė tarpt. || savamõkslis, -ė      (buvo svet. vngt.) 1 bagètas tarpt. || spec. rė́mjuostė      (buvo svet. vngt.) bãlius skol. || puotà, pókylis, póbūvis, pasilìnksminimas, vakarė̃lis     (buvo svet. vngt.) bìntas tarpt. | vỹturas      (buvo svet. vngt.) bintúoti tarpt. | vỹturiuoti; (ap)rìšti      (buvo svet. vngt.) bistrò tarpt. || užkandìnė, ùžeiga      (buvo svet. ntk.) bòileris tarpt. || (vandens) šildytùvas      (buvo svet. vngt.) 1 bordiū̃ras tarpt. || šalìgatvio bortẽlis      (buvo svet. ntk.) bòrdinis, -ė tarpt. || tam̃siai raudónas, -a, vỹšninis, -ė      (buvo hibr. vngt.) chãki tarpt. || rusvai̇̃ žalsvà (spalva)      (buvo svet. vngt.) disciplinà tarpt. || 1. ped. dalỹkas; 2. drausmė̃       (antroji (drausmės) reikšmė buvo svet. vngt.) domkrãtas tarpt. || kėlìklis      (buvo svet. vngt.) eklèras tarpt. | maist. plikýtas pyragáitis      (buvo svet. vngt.) ekvãtorius tarpt. || geogr. pusiáujas      (buvo svet. vngt.) ekvinòkcija tarpt. || astr. lygiãdienis      (buvo svet. vngt.) fãkelas tarpt. || dẽglas      (buvo svet. vngt.) farširúoti tarpt. || maist. įdarýti      (buvo svet. vngt.) farvãteris tarpt. || jūr. laivãkelis      (buvo svet. vngt.) fitomeliorãcija tarpt. || ž. ū. žéldinamoji meliorãcija      (buvo svet. ntk.) forsúoti tarpt. || spar̃tinti; dìdinti      (buvo svet. vngt.) fundameñtas tarpt. || pãgrindas, pãmatas, atramà      (buvo svet. vngt.) furùnkulas tarpt. | šùnvotė      (buvo svet. vngt.) futliãras tarpt. || 1. dė̃klas; makštìs; 2. įmaũtė; 3. akinìnė      (buvo svet. ntk.) galà (koncertas) tarpt. || iškilmìngas, šveñtiškas (koncertas)      (buvo svet. ntk.) garderòbas tarpt. || 1. (visà) aprangà; drabùžiai; 2. drabužìnė      (buvo svet. ntk.) golbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų riedulỹs      (buvo svet. ntk.) grìlis tarpt. || keptùvas      (buvo svet. vngt.) hospitalizúoti tarpt. || (pa)guldýti į ligóninę      (buvo hibr. vngt.) incèstas tarpt. || kraujómaiša       (buvo svet. vngt.) ingredieñtas tarpt. || 1. sudedamóji dalìs; 2. dgs. maist. sudėtìs      (buvo svet. vngt.) kaladė skol. || 1. trìnka; 2. (kortų) málka       (buvo svet. vngt.) kaladėlė skol. || 1. trinkẽlė; 2. kubẽlis      (buvo hibr. vngt.) kalãnas tarpt. || zool. jū́rinė ū́dra      (buvo svet. vngt.) kalkuliãtorius tarpt.  || skaičiuotùvas      (buvo svet. vngt.) kapišònas tarpt. || gobtùvas      (buvo svet. vngt.) kapòtas tarpt. || tech. añtvožas, dañgtis; gaũbtas      (buvo svet. ntk.) karbùnkulas tarpt. | pìktvotė       (buvo svet. vngt.) kãriesas tarpt. || ėduonìs      (buvo svet. vngt.) 2 klynas skol. || 1. tar̃pkojis, šãkumas; 2. antùkas, prãrėžas      (buvo svet. vngt.) kontineñtas tarpt. || geogr. žemýnas      (buvo svet. vngt.) kontineñtinis, -ė tarpt. || geogr. žemýninis, -ė      (buvo svet. vngt.) kornišònai tarpt. || maist. (marinúoti) agurkė̃liai       (buvo svet. ntk.) kòrtai tarpt. dgs. || sport. tèniso aikštýnas       (buvo svet. vngt.) kòrtas tarpt. || sport. tèniso aikštẽlė       (buvo svet. vngt.) krosbrýdingas tarpt. || ž. ū. (vei̇̃slių) krỹžminimas      (buvo svet. ntk.) matrãcas skol. || rė́minis čiužinỹs       (buvo svet. ntk.) meridiãnas tarpt. || dienóvidinis      (buvo svet. vngt.) nesesèras tarpt. || reikmenìnė, reikmenų̃ dėžùtė, skrynẽlė       (buvo svet. ntk.) ofèrta tarpt. || ekon. 1. rãštiškas pasiū́lymas; 2. siū́lomoji káina       (buvo svet. ntk.) pándusas tarpt.  || núovaža, núožulna       (buvo svet. ntk.) papamobìlis tarpt. || pópiežiaus automobìlis       (buvo svet. ntk.) paralèlė tarpt. || geogr. lygiãgretė       (buvo svet. vngt.) parkomatas tarpt. | bìlietų automãtas         (buvo svet. ntk.) parkometras tarpt. | stovė́jimo skaitìklis       (buvo svet. ntk.) parkuoti tarpt. || statýti (automobilį)       (buvo hibr. ntk.) pìknikas tarpt. || ìškyla       (buvo svet. vngt.) plastmãsė psn. || plãstikas       (buvo svet. vngt.) plastmasi̇̀nis, -ė psn. || plastikìnis, -ė       (buvo svet. vngt.) portjė tarpt. || svet. dùrininkas      (buvo svet. vngt.) próanūkis, -ė skol. | próvaikaitis (pródukraitė)        (buvo skol. ||) respektabilùs, -i̇̀ tarpt. || orùs, -ì; garbùs, -ì        (buvo svet. vngt.) rolingbòlas tarpt. || sport. aklų̃jų mestìnis       (buvo svet. ntk.) salvìnija tarpt. || bot. plūstìs       (buvo svet. ntk.) siurprìzas tarpt. || staigmenà; netikėtùmas       (buvo svet. vngt.) skelètas tarpt. || anat. griáučiai       (buvo svet. vngt.) skvòšas tarpt. || sport. si̇́eninis       (buvo svet. vngt.) snùkeris tarpt. || sport. ángliškasis biliárdas       (buvo svet. ntk.) solstìcija tarpt. || astr. saulė́grįža       (buvo svet. vngt.) šnìcelis tarpt. | maist. pjausnỹs       (buvo svet. vngt.) švei̇̃corius tarpt. || dùrininkas, -ė       (buvo svet. vngt.) tarpkontineñtinis, -ė tarpt. || tarpžemýninis        (buvo svet. vngt.) tèsteris tarpt. || 1. tech. tikrìklis, tikrintùvas; 2. chem. bandìklis; 3. mėginỹs, mėginukas       (buvo svet. ntk.) tofù tarpt. || maist. sòjų varškė̃       (buvo svet. ntk.) turnikètas tarpt. || sukami̇́eji vartẽliai, kryžmìniai vartẽliai        (buvo svet. ntk.) vãjus skol. || 1. kampãnija; ãkcija; 2. triùkšmas, šurmulỹs, sujudìmas        (buvo svet. ntk.) vulkãnas tarpt. || geogr. ugnìkalnis       (buvo svet. vngt.)  

Skoliniai, kurių vertinimas kiek pašvelnintas (iš svet. ntk. į svet. vngt.): amaretis svet. vngt. – maist. migdõlinis sausai̇̃nis     (buvo svet. ntk.) banda svet. vngt. – 1. gaujà; 2. grùpė      (buvo svet. ntk.) biplanas svet. vngt. – tech. dvìsparnis, dvispar̃nis lėktùvas      (buvo svet. ntk.) brasas svet. vngt. – sport. plaukìmas krūtinè       (buvo svet. ntk.) buksyras svet. vngt. – 1. vilktìs; 2. vilkìkas        (buvo svet. ntk.) buljonas svet. vngt. – maist. sultinỹs        (buvo svet. ntk.) butonjerė svet. vngt. – ãtlapo kilpẽlė; ãtlapo púokštė        (buvo svet. ntk.) datatorius svet. vngt.– spec. dãtos spaũdas, datuotùvas        (buvo svet. ntk.) deltaplanas svet. vngt. – av., sport. skraidỹklė        (buvo svet. ntk.) diagonalė svet. vngt. – įstrižai̇̃nė       (buvo svet. ntk.) espadrònas svet. vngt. – sport. kárdas        (buvo svet. ntk.) getrai svet. vngt. – 1. blauzdìnės; 2. añtbačiai; 3. tam̃prės       (buvo svet. ntk.) gilzė svet. vngt. – tūtà, tūtẽlė        (buvo svet. ntk.) irisas svet. vngt. – bot. vil̃kdalgis        (buvo svet. ntk.) kėgelbanas svet. vngt. – 1. sport. kė́glių tãkas; 2. kė́glinė        (buvo svet. ntk.) kerlingas svet. vngt. – sport. akménslydis         (buvo svet. ntk.) kronšteinas svet. vngt. – gémbė        (buvo svet. ntk.) kūkalis svet. vngt. – bot. ráugė        (buvo svet. ntk.) lamperija svet. vngt. – stat. ãpvadas; dailýlentė        (buvo svet. ntk.) minoritetas svet. vngt. – mažumà        (buvo svet. ntk.) mitelšpilis svet. vngt. – sport. pártijos vidurỹs        (buvo svet. ntk.) mogulas svet. vngt. – sport. gūbrìnis         (buvo svet. ntk.) monoplanas svet. vngt. – tech. vi̇́ensparnis, vienspar̃nis lėktuvas        (buvo svet. ntk.) nipelis svet. vngt. – tech. 1. į̇́mova; 2. ùžmova         (buvo svet. ntk.) parkingas svet. vngt. – (automobìlių) aikštẽlė         (buvo svet. ntk.) pomponas svet. vngt. – siuv. bum̃bulas        (buvo svet. ntk.) prekursorius svet. vngt. – chem. pìrmtakas         (buvo svet. ntk.) primulė svet. vngt. – bot. raktãžolė        (buvo svet. ntk.) rifliai svet. vngt. – spec. riẽvės         (buvo svet. ntk.) rolmopsas svet. vngt. – maist. sil̃kių suktinùkas         (buvo svet. ntk.) rozariumas svet. vngt. – rožýnas         (buvo svet. ntk.) rozetė svet. vngt. – el. kištùkinis lìzdas         (buvo svet. ntk.) salvija svet. vngt. – bot. šalavìjas        (buvo svet. ntk.) satelìtas svet. vngt. – astr. palydõvas         (buvo svet. ntk.) satelìtinis, -ė svet. vngt. – astr. palydõvinis, -ė        (buvo svet. ntk.) sensorius svet. vngt. – tech. jutìklis         (buvo svet. ntk.) serigrafija svet. vngt. – men. šilkogrãfija         (buvo svet. ntk.) šarmas svet. vngt. – žavesỹs, patrauklùmas; kerai̇̃         (buvo svet. ntk.) šarnyras svet. vngt. – tech. lañkstas         (buvo svet. ntk.) špalerinis, -ė hibr. vngt. – ž. ū. žardẽlinis, -ė        (buvo svet. ntk.) špaleris svet. vngt. – ž. ū. 1. žardẽlis; 2. gyvãsienė         (buvo svet. ntk.) štrichas svet. vngt. – 1. lìnija; brūkšnỹs; 2. brúožas         (buvo svet. ntk.) štrichuoti svet. vngt. – brūkšniúoti         (buvo svet. ntk.) triplanas svet. vngt. – tech. trìsparnis, trispar̃nis lėktùvas         (buvo svet. ntk.) zinija svet. vngt. – bot. gvaizdū̃nė         (buvo svet. ntk.)       

Vertinimas pagriežtintas vos keleto žodžių: bicepsai svet. ntk. = raũmenys      (buvo svet. vngt.) bukmeikeris, -ė svet. ntk. = lažýbų tárpininkas, -ė; totalizãtoriaus tárpininkas       (buvo svet. vngt.) kliringas svet. vngt. – ekon. tarpùskaita       (buvo tarpt. ||) kontrãktas svet. vngt. – sutartìs       (buvo tarpt. ||) šampinionas svet. ntk. = bot., maist. pievãgrybis       (buvo svet. vngt.)