„Kodėl jūs dar neišvažiavote? Klausau“, – pasako ji. Ekipažas laukia policijos pareigūnų – juos pasiims kartu.
Audronė linkteli ir kompiuterio ekrane parodo – dabar ekipažas važiuos šiuo maršrutu. Kodėl ji paskubino medikus? Todėl, kad medikų brigada gavusi iškvietimą privalo išvažiuoti po trijų minučių.
O Audronė priimdama skambutį taip pat negali per ilgai užtempti – ji informaciją turi priimti ir perduoti per 3 minutes. O atsiliepti į skambutį – per šešias sekundes. Užrašiusi svarbiausią informaciją dispečerė ją nusiunčia brigadai.
Toks yra Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties (VGMPS) dispečerių darbas. Griežtas ir tikslumo reikalaujantis, nes kitaip ir negali būti – čia darbas sukasi aplink žmogaus gyvybę.
Išvysti, kaip atrodo Greitosios pagalbos dispečerinė, galite portalo lrytas.lt reportaže.
Ligonio artimieji - pikti
„Aš visuomet norėjau būti tik greitosios pagalbos mediku“, - sako Igoris Lukaševas. Šis vyras tai daro jau 22 metus. Ir nenusibodo. Nors tokių situacijų, kai atrodo, kad viską norėtųsi mesti – ne viena.
Kokių savybių reikia norint dirbti tokios brigados mediku? Igorio nuomone, turi būti pasiruošęs psichologiškai. Turi būti neišmušamas iš vėžių. Pavyzdžiui – greitoji medicinos pagalba išlekia į iškvietimą. Reikia gaivinti žmogų. Tačiau aplinkui – minia smalsuolių ir to žmogaus artimieji.
O jie visi žymiai geriau suvokia kaip atlikti gaivinimą. „Nuolat girdisi komentarai, todėl turi atsiriboti ir susikaupti. Juk tu turi gelbėti žmogų, o ne klausytis, kas ką sako“, – aiškino I.Lukaševas.
Atvykus pas nelaimės ištiktą žmogų jo artimieji būna suirzę ir pikti. Jie susijaudinimą lieja ant kaip įmanoma greičiau atvykusių medikų.
Grasino ginklu
Vieną kartą Igoris buvo iškviestas į atrodytų įprastą iškvietimą. Pranešta apie sužalotą vyrą. Muštynės. Atvykus paaiškėjo, kad vyras buvo sumuštas kito vyriškio, kuris savo žmoną namuose aptiko su kitu. Praradęs savitvardą vyras išsitraukė ginklą ir nusitaikė į niekuo dėtus medikus.
„Pamačiau, kad jis yra su ginklu. Tuomet labai ramiai susidėjau rankas ir prie racijos paspaudžiau mygtuką. Stengiausi nedaryti jokių staigių judesių, nes vyras buvo neprognozuojamas“, - pasakojo Igoris.
Nuspaudus ryšio stotelėje esantį mygtuką, Vilniuje esančioje dispečerinėje užkaukė pavojaus signalas.
„Dispečeriai gauna pavojaus signalą. Pati radijo ryšio stotelė veikia tyliai, kad nesuerzintų ir neatkreiptų dėmesio“, – sakė greitosios medicinos pagalbos brigados medikas.
Pavojaus signalą priėmė dispečerė Irena. Priėmus tokį signalą dispečerė gali girdėti viską, kas vyksta aplinkoje, kurioje yra medikas. Tuomet, įvertinusi situaciją, ji iškviečia pagalbą. Geriausia tai, kad patys užpuolikai nesupranta, kas vyksta ir kad policijos pareigūnai jau būna pakeliui.
Toks saugumo mygtukas – reikalingas. Ne kartą brigadose dirbantys medikai yra buvę sumušti ar užpulti. „Medikams labai nesaugu, ypač romų tabore. Nuvažiuojame, ateina kažkoks narkomanas ir sako – ten, miške guli mano draugas. Ir tu su juo turi eiti“, - nejaukią situaciją prisiminė Igoris.
Dispečerinė – nedidelė
Vaikštant po mažą patalpą, sunku pagalvoti, kad būtent čia skrieja daugybė pagalbos šauksmų. Vilniaus GMPS turi 33 brigadas. Vieną brigadą sudaro vairuotojas – paramedikas, medikas ir pagalbinis darbuotojas.
Visus ekipažus kompiuteriuose mato devyni dirbantys dispečeriai. Vis jie turi aukštesnįjį arba aukštąjį medicininį išsilavinimą.
Kiekvienas dispečeris turi ne vieną kompiuterį. Jų ekranuose – žemėlapis, kuriame matoma visų ekipažų buvimo vieta. Tai žali geltoni arba raudoni skrituliai.
Žalia spalva pažymėti ekipažai yra laisvi. Raudonai – vyksta į iškvietimą. Atvykus, kompiuterio ekrane įsižiebia geltona spalva. Tai reiškia, kad ekipažas jau atvyko į įvykio vietą arba jau važiuoja į ligoninę.
Į iškvietimą Vilniaus mieste brigada turi nuvykti per 15 minučių. Rajonuose ir kaimuose iki 25 minučių. Tai galioja pirmos kategorijos iškvietimams. Pirma kategorija – labai svarbūs įvykiai.
Į antros kategorijos iškvietimus brigada gali nuvažiuoti per pusvalandį. Tokie iškvietimai dažniausia būna dėl lėtinių ligų paūmėjimo.
Yra išskirta dar viena kategorija – nulinė. Tai avarijos, žmonių iš didelio aukščio kritimai ir panašūs įvykiai. Tokių kategorijų sužalojimai – labai sunkūs. Todėl kviečiamos arčiausiai esančios pažangaus gyvybės palaikymo brigados.
Šiuose reanimobiliuose yra dirbtinio kvėpavimo aparatas, taip pat specialus aparatas, kuris atlieka gaivinimo veiksmus. Tai reiškia, kad gaivinimo metu medikams nereikia spausti nukentėjusiojo krūtinės ląstos ir jie gali atlikti kitus būtinus veiksmus.
Per dieną – šimtai skambučių
Į šią pagalbos stotį žmonės prisiskambina 033, 103, bei 03 numeriais. Iškvietimai perduodami ir iš Bendrojo pagalbos centro numerio 112. Tačiau tokių skambučių – tik trisdešimt procentų.
Dispečerių nuomone, BPC numeris apsunkina darbą, nes tuomet darbuotoja mato tik BPC numerį. Skambinančiojo, kuris sujungiamas su greitąja, numeris yra padiktuojamas BPC operatorių.
Kada būna daugiausia iškvietimų? Dispečeriai ir medikai sako, kad ne tik pašalpų ar algų gavimo dienomis. Taip pat per pilnatį ir savaitę prieš pašalpas.
„Savaitė prieš algų gavimą įtempta. Negauna pinigų, negali nusipirkti išgerti, prasideda epilepsijos priepuoliai, muštynės, abstinencijos sindromas. Savaitė po algų taip pat yra kažkas baisaus“, – sakė dispečerė Irena Čepulytė, kuri čia dirba 33 metus.
Didžiausi skambinančiųjų srautai būna savaitgaliais, per didžiąsias šventes ir vakarais. Naktį iškvietimų mažiau.
„Yra net tokių žmonių, kurie skambina dešimt kartų ir neprisimena, kad pas juos iš viso kažkas buvo atvažiavę. Tegul jie užima liniją – tiek to. Tačiau dėl tokių iškvietimų užimama ir brigada, kuri tuo metu galėtų nuvažiuoti kur nors kitur“, - apie savo darbą pasakojo Irena.
Kiekvieną dieną vienas dispečeris gauna maždaug 100 ar daugiau iškvietimų. Per dieną čia užregistruojama apie 1200 iškvietimų. Vien per praėjusius metus šios Greitosios medicinos pagalbos stoties ekipažai skubėjo į 170 tūkst. iškvietimų. Tiesa, dažnai jie būna konsultacinio pobūdžio.
Negalėjo padėti ligoniui
Nutinka ir neįtikėtinų dalykų. Vienas medikų pasakojo, jog nuvykęs į iškvietimą suprato, kad kambaryje sėdinti mergina ketina nusižudyti. Kambario langas buvo pravertas. Išsigandęs, kad mergina neiššoktų, medikas pats atsisėdo ant palangės: „Iškviečiau psichologus ir stengiausi ją nuraminti. Bijojau, kad ji gali iššokti pro langą, todėl nusprendžiau pats atsisėsti.“ Jis taip pat nuspaudė pavojaus signalą.
Kitas medikams įsiminęs atvejis – liūdnesnis. Gavę iškvietimą, kad vyrui vaikštant lauke pasidarė bloga ir jis susmuko, medikų brigada išrūko į vietą. Tačiau atvažiavus paaiškėjo, kad vyras tuo metu vedžiojo šunį.
Šuo – didžiulis ir agresyvus. Medikai niekaip negalėjo padėti vyrui, nes šuo puolė visus priėjusius arčiau. Buvo iškviesti policijos pareigūnai kurie agresyvų keturkojį nušovė.
Tačiau medikai priepuolio ištiktam vyrui nebegalėjo padėti. Vėliau šio žmogaus artimieji pareiškė, jog medikai padarė ne viską, kad išgelbėtų mirštantį vyrą.
Jaunimas darbu nesižavi
Gyvybes gelbėja ne tik brigadose esantys medikai, bet ir saugiai kabinete sėdintys dispečeriai. Jeigu būna skubus iškvietimas ir kažkam reikia daryti dirbtinį kvėpavimą, dispečerė nenutraukia pokalbio su skambinančiu žmogumi.
Ji greitai nurodo, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. „Žmonės keikiasi, pyksta, nenori to daryti, bijo. Tačiau dingti nėra kur – nors ir išsigandę žmonės padaro viską, ką sako dispečerė“, - sakė I.Čepulytė.
Ar pačiai dispečerei nėra baisu? Irena pripažįsta – gavus tokį skambutį reikia laiko atsigauti . Įtampą patiria visi tuo metu darbo vietose esantys dispečeriai.
Brigadų medikai ir dispečeriai – kaip Igoris su Irena – čia dirba ilgai. Savo jėgas norintys išbandyti jauni medicinos studentai su greitąja pagalba pavažinėja apie mėnesį. Kartais mažiau.
„Neištveria. Niekas nenori tokio darbo, kur yra šitiek įtampos“, – atsiduso Igoris.
