Dėl galimos korupcijos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) užsimojusi pataršyti du Kauno tarybos narius – vieną turtingiausių ir įtakingiausių miesto politikų, buvusį merą Arvydą Garbaravičių ir Artūrą Tepelį. Jie abu neseniai paliko merdinčių liberalcentristų gretas ir papildė valdančiąją Socialdemokratų partiją, rašo „Lietuvos rytas".
Etikos sargai tyrimą pradėjo gavę kito Kauno tarybos nario, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas” atstovo, buvusio Kauno miesto vicemero Povilo Mačiulio skundą.
Tačiau, nepaisydami naujų aplinkybių, etikos sargai tyrimo turbūt nenutrauks.
Net nebandė kopijuoti parašo
Skundai dėl A.Garbaravičiaus ir A.Tepelio veiklos nuskriejo į Prezidentūrą, Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Seimo Antikorupcijos komisiją.
Šiuose raštuose dėstoma, kad abu minėti miesto politikai yra savivaldybės valdomos bendrovės „Kauno energija” stebėtojų taryboje, o A.Tepelys dar ir dirba šios įmonės padalinyje.
„Kauno energija” esą yra prioritetinė A.Garbaravičiaus interesų sfera, jis susijęs su energetikos verslu, o su buvusiu Kauno meru siejamos bendrovės yra sudariusios per 200 sutarčių su savivaldybei pavaldžiomis įmonėmis.
Dokumentą tariamai pasirašė P.Mačiulis, tačiau net be ekspertizės matyti, kad parašas net nepanašus į tikrąjį, kuris atrodo gana įmantriai.
Nesuprato, apie ką kalbama
„Viena dokumente minimų institucijų pakvietė mane pateikti daugiau paaiškinimų, tačiau net nesupratau, apie ką kalbama”, – klastotės išaiškėjimo aplinkybes „Lietuvos ryto” žurnalistui dėstė P.Mačiulis.
Politikas nustėro išvydęs jo vardu pasirašytą dokumentą ir kreipėsi į policiją.
Tarybos narys tikina nenutuokiąs, kas galėjo sukurpti šitokį raštą.
„Gauname daug anoniminių laiškų – tiek apie A.Garbaravičių, tiek apie merą Andrių Kupčinską, tačiau į juos nekreipiame dėmesio.
Labai nesmagu, kad šįkart prisidengta mano vardu”, – aiškino P.Mačiulis.
Bet šis politikas tokiam intrigų meistrų sumanymui labai tiko – šiuo metu priklauso opozicijai Kauno taryboje ir yra vienas aktyviausių tarybos narių.
Meras įžvelgia piktų kėslų
„Bandymas prisidengti kolegų vardu parodo politikų provincialumą ir bailumą”, – taip skandalą įvertino A.Kupčinskas.
Pasak jo, taip mėginama sukelti sumaištį ir supriešinti tarybos narius.
Meras neabejoja: šį skundą surašė ir įvairioms institucijoms išsiuntinėjo kas nors iš miesto politikų: „Labai abejoju, kad toks raštas galėjo būti sukurtas kitoje įstaigoje.”
Anot A.Kupčinsko, anoniminiai skundai nėra retenybė, o pastaruoju metu itin dažnai tokie raštai atkeliauja dėl miesto gydymo įstaigų veiklos, jų vadovų darbo.
„Į anoniminius skundus dažniausiai nereaguojame, nes kai nėra adreso ar žmogaus pavardės, nėra kam atsakyti”, – sakė Kauno vadovas.
Akys krypsta į naujokus
„Daugiau kaip dešimtmetį anoniminiai skundai buvo išnykę iš Kauno savivaldybės, tačiau jie vėl atsirado po pastarųjų rinkimų, kai į tarybą pakliuvo daug naujų žmonių”, – „Lietuvos rytui” sakė šiuo metu užsienyje atostogaujantis A.Garbaravičius.
Šis politikas anonimiškai skundžiamas jau trečią kartą, tačiau šį kartą peržengtos visos ribos – prisidengta kitu tarybos nariu.
„Tai bandymas sukiršinti žmones, tokie metodai taikomi tik nusikaltėlių pasaulyje”, – tiesiai rėžė A.Garbaravičius.
Buvusio Kauno mero nuomone, tokiu būdu mėginama su juo suvesti sąskaitas, o viena galimų tokio elgesio priežasčių – jo prisijungimas prie socialdemokratų.
„Negarbingu būdu keršija žmonės, kurie jau regi savo politinės veiklos saulėlydį ir netenka visų galių”, – kalbėjo A.Garbaravičius. Bet konkrečių galimų provokatorių pavardžių jis nenorėjo nurodyti.
Kitas VTEK akiratyje atsidūręs Kauno tarybos narys A.Tepelys irgi mano, jog tai politikų suregztas išpuolis, o anoniminių skundų lavina jį stebina.
„Jeigu žmogui trūksta drąsos nurodyti savo pavardę, į tokias rašliavas neverta kreipti dėmesio”, – įsitikinęs A.Tepelys.
Komisija rodo į teisėsaugą
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pranešė, kad komisija šiuo atveju nesiėmė aiškintis gautame rašte išdėstytų aplinkybių, o gautą medžiagą perdavė VTEK.
„Mes tik užklausėme teisėsaugos institucijų, ar jos atlieka tyrimą. Teisėsauga turėtų išsiaiškinti ir dokumento klastojimo aplinkybes”, – mano V.Gailius.
Supykdė platinamos skrajutės
Ieškant A.Garbaravičiaus ir jo oponentų konflikto ištakų galima prisiminti 2012-ųjų sausį, kai buvęs meras susikibo su frakcijos „Dirbame Kaunui” atstovais.
Šiai frakcijai priklauso nuo Socialdemokratų partijos atskilę Kauno tarybos nariai Gintautas Labanauskas, Artūras Orlauskas ir Antanina Medviedevienė. Jie taip pat yra asociacijos „Dirbame Kaunui” steigėjai.
Šios asociacijos užsakymu kauniečiams buvo išdalyta 50 tūkstančių skrajučių.
Vienoje jų pusėje išdėstyti frakcijos siekiai, o kitoje – klausimai, kurių dauguma susiję su A.Garbaravičiaus šeimos verslu. Juos skaitant galima suprasti, jog kauniečiai už įvairias paslaugas moka brangiau tik todėl, kad klestėtų buvusio mero šeimos verslas.
Asociacijos atstovai tąkart prisipažino platinę skrajutes. Nors teiginiai buvo surašyti kaip klausimai, A.Garbaravičius šios akcijos visumą pavadino šmeižtu ir net kreipėsi į policiją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Taikinys – meras
* Itin nemalonų anonimų išpuolį prieš metus patyrė ir Kauno miesto meras A.Kupčinskas (nuotr.).
* Savivaldybėje esančiose pašto dėžutėse visi miesto tarybos nariai rado nepasirašytus laiškus. Juose A.Kupčinskas kaltinamas viešųjų ir privačių interesų pažeidimu dėl savivaldybėje įdarbintos žmonos Jurgitos.
* Laiškuose taip pat nurodoma, neva meras nepaiso moralės ribų ir intymiai bendrauja su buvusia referente, kuri įdarbinta kitame savivaldybės padalinyje siekiant nesukelti įtarimų.
* A.Kupčinskas tąkart pareiškė, kad tiek jį patį, tiek šeimos narius skleidžiami gandai smarkiai įžeidė.
Komisija tiria ir anonimų pranešimus
Dalia Paulauskaitė
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė
„Galutinį žodį šioje situacijoje tars visa komisija, bet jau esame susidūrę su panašiu atveju. Gavome vienos Kauno viešosios įstaigos skundą, kuris buvo pasirašytas, uždėtas spaudas.
Vėliau paaiškėjo, kad dokumentas suklastotas. Komisija nėra teisėsaugos institucija ir negali kaskart aiškintis, ar gauti raštai nėra klastotė.
Vis dėlto tąkart nuspręsta tęsti tyrimą. Komisija tiria ir anonimų skundus, jeigu jų pateiktuose pranešimuose įžvelgia galimų nusižengimo tarnybinei etikai požymių. Galiu spėti, kad paaiškėjusios naujos aplinkybės pradėto komisijos darbo niekaip nepaveiks.”
