JAV ambasadorius Latvijoje Markas Pekala sako, kad JAV susidūrė su didžiuliais iššūkiais, nutekėjus informacijai apie šnipinėjimą: „Jungtinės Valstijos turės intensyviau bendrauti su savo draugais Europoje ir pasaulyje.“
„Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama nutarė peržiūrėti informacijos rinkimo procedūras, technologinius aspektus. Labai svarbu atrasti balansą tarp piliečių saugumo užtikrinimo ir asmens duomenų apsaugos“, – sakė jis.
Ambasadoriaus teigimu, dialogas tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES) vyksta keliais etapais: ministrų lygiu ir privačiai – tarp diplomatų.
Didžiausias iššūkis – kibernetinis saugumas
Reaguodami į iššūkius, su kuriais Lietuva susiduria per pirmininkavimą ES Tarybai, JAV ambasadoriai vieningai sako, kad didžiausias iššūkis – kibernetiniai išpuoliai prieš privatų sektorių.
„Įmonės ne visuomet atskleidžia, kad prieš jas buvo panaudota kibernetinė ataka. Mes norime dirbti su įmonėmis, pasidalyti su jomis gerąja patirtimi – kaip reikia kovoti su tokiais išpuoliais“, – pasakojo JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A.McCarthy.
Ambasadorių teigimu, informacijos apsauga kiekvieną dieną tampa aktualesnė. Žmonės, įstaigos ir vyriausybės informaciją talpina internete, todėl Baltijos šalys ir JAV sutarė bendradarbiauti šioje srityje.
„Technologijos vystosi labai greitai, jos gali būti panaudotos įvairiems tikslams, tarp jų – ir atakoms prieš privatų ir valstybinį sektorius. Išpuoliai vyksta kiekvienoje šalyje. Svarbu, kaip valstybės yra pasiruošusios tokioms atakoms.
Bijau, kad žmonės, puolantys privačias įmones ar šalių vyriausybes, būna išmanesni ir geriau pasiruošę nei valstybės“, – sakė JAV ambasadorius Estijoje Jeffas Levinas.
Ambasadorių įsitikinimu, būtina globaliu ir regioniniu lygmenimis bendradarbiauti sprendžiant kibernetinio saugumo klausimus.
Esą, prieš Rytų partnerystės viršūnių susitikimą valstybės patiria spaudimą, todėl jos turėtų būti pasiruošusios įvairiems iššūkiams.
Saugumo didinimas diferencijuojant energijos šaltinius
M.Pekala primena, kad JAV visuomet kalbėjo apie būtinybę valstybėms didinti energetinį nepriklausomą.
„Jungtinės Valstijos visuomet siekia pagelbėti kitoms vyriausybėms, siekiant diversifikuoti energijos šaltinius bei gerinti energijos perdavimą vartotojams.
Šalis gaunanti energiją iš įvairių šaltinių gali jaustis saugesne, tuomet didėja konkurencija, energijos panaudojimo efektyvumas, mažėja kainos“, – energijos tiekimo paskirstymo privalumus vardijo jis.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad per Baltijos valstybių vadovų susitikimą buvo aptarti visi galimi energijos šaltiniai – nafta, dujos, elektra, vėjo jėgainės – kuriuos valstybės galėtų išnaudoti.
JAV ambasadorė Lietuvoje įsitikinusi, kad Baltijos šalys turi galimybę planuoti savo ateities energijos šaltinius. Atominė energija – viena iš galimybių, kuria bet kuri valstybė – Lietuva, ar jos kaimynės - turi teisę pasinaudoti.
„Susitikę su JAV prezidentu B.Obama Baltijos šalių prezidentai aptarė energetinio saugumo klausimus. Buvo išsakytas nerimas dėl Lietuvos kaimynystėje įrenginėjamų atominių elektrinių.
Tikimės, kad šios elektrinės bus pastatytos pagal tarptautinius reikalavimus – atsižvelgiant į visus saugumo standartus”, – kalbėjo ji.
Nežinia dėl UNESCO
Reaguodamas į šiandienos aktualijas – JAV nenoro prisidėti prie UNESCO biudžeto - JAV ambasadorius Estijoje sakė, kad UNESCO finansavimas visuomet sukeldavo daug aštrių diskusijų Jungtinėse Valstijose.
„Mes visuomet rėmėme UNESCO, tačiau šios organizacijos rėmimo klausimą sprendžia Kongresas. JAV administracija diskutuoja su įstatymų leidėjais apie UNESCO.
Diskusijos tarp Baltųjų Rūmų ir Kongreso dėl UNESCO rėmimo vyksta ganėtinai intensyviai. Manau, kad netrukus matysime tam tikrus diskusijos rezultatus”, – neprarado vilties jis.
