Renginio organizatoriai teigė, jog susirinko tam, kad pažvelgtų
į Vilniaus krašto raidos problemas, pirmiausiai - švietimo srityje.
„Vis dažniau girdime įvairių pranešimų apie tai, jog tėvų
prašymai yra išmetami į šiukšlių dėžę, kuomet jie prašo savo vaikus
leisti į lietuviškas mokyklas Vilniaus krašte, girdime apie 1000
zlotų premijas, girdime apie įvairias mokyklų reorganizacijas, kai
lietuviškos mokyklos yra prijungiamos prie nelietuviškų“, - kalbėjo
mitingo dalyviai.
Pagrindinis mitingo klausimas - planuojamos uždaryti
lietuviškos Veriškių mokyklos likimas.
Akcijos dalyviai Vilniaus rajono vadovybei kartu su Lietuvos
Konstitucija įteikė reikalavimą peržiūrėti sprendimą dėl Veriškių
mokyklos.
Vilniaus rajono savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus ir
informacijos specialistė Dorota Levko teigė, jog reikalavimas buvo
priimtas ir bus svarstomas savivaldybėje. Detaliau komentuoti
padėtį savivaldybės atstovai atsisakė.
Šios mokyklos tėvų bendruomenės atstovė Laura Puraitė teigė,
jog jau kelintus metus mokykla gimtąją lietuvių kalba stengiasi
išlikti ir teismų pagalba kol kas laikosi. Pasak jos, mokyklos
poreikis yra didžiulis, vien Veriškėse yra 30-40 tėvų, kurie nori,
kad jų vaikai mokytųsi lietuvių kalbos.
„Ar turėsime lietuviškumo židinį Vilniaus rajone, ar jo
neliks?“, - klausė L. Puraitė.
Lapkričio 14 d. dėl mokyklos likimo bus sprendžiama Vilniaus
rajono savivaldybėje.
Akcijos dalyviai laikė plakatus su užrašais: „Ne tautiniam
skaldymui“, „Atkurkime Lietuvos valstybę Vilniaus krašte“,
„Lietuvos lenkų akcijos vykdomai segregacijai - Ne“, „Reikalaujame
iš naujo persvarstyti Veriškių mokyklos klausimą“.
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas
Masaitis teigė, jog Lietuvos piliečiai pietryčių Lietuvoje yra
diskriminuojami - jaunos šeimos priemiesčiuose statosi namus, vaikų
yra daug, o mokyklos ir darželiai veikia lenkų kalba.
Pasak jo, lietuvių grupių yra po vieną, o lenkiškų - kiek nori,
tuo tarpu žmonės nori leisti vaikus į lietuvių kalba veikiančius
darželius.
Riešėje gyvenanti keturių vaikų motina Jurga Ralytė pasakojo,
jog problemų yra daug, bet pagrindinė problema yra vaikų darželis.
„Riešei, Didžiajai Riešei, Bendoriams yra vienas senas
darželis, kuris turi 38 vietas, o sąraše šiuo metu yra bent 200
vaikų, taigi dar penki tokie darželiai. Problema sena, niekas jos
nesprendžia - vietų neprideda, naujų darželių nestato. Kiti žmonės
leidžia vaikus į lenkiškus darželius, kuriuose vietų yra. Buvo
atsiradęs poreikis ir vietų lenkiškame darželyje, ir jų iš karto
buvo padidinta. Tokių eilių lenkiškuose darželiuose nėra. Nenoriu,
kad atrodytų kaip kokia fobija, bet tam tikrą tendencingumą, kad
mūsų vaikai yra skriaudžiami ir mūsų poreikiai nėra tenkinami, tai
rodo. Didžioji dalis Riešės (gyventojų. - ELTA) vežioja savo vaikus
į miestą, tokiu būdu jie Vilniuje registruojasi, mažėja elektoratas
ir taip padėtis Riešėje nėra atspindima nei rinkimų rezultatuose,
nei kaip kitaip“, - teigė J. Ralytė.
Mitinge dalyvavo per 50 žmonių.
