„Neketinu atsistatydinti, nes, manau, kad turėčiau
atsistatydinti jeigu nebūčiau kėlusi šios problemos, tai yra
akivaizdus teisės aktų pažeidimas. Noriu, kad ši problema būtų
išspręsta“, - antradienį Seime teigė kontrolierė, Seime
aiškindama, kodėl kreipėsi į teismą.
„Teisėtas veiksmas negali būti nemoralus“, - pridūrė ji,
atsakydama į priekaištus, kad jos elgesys esąs nemoralus.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis, G.Švedienę pavadino arogantiška
ir priekaištavo, kad 25 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau
skurdo ribos, o ji gaudama nemažą atlyginimą, reikalauja, kad
būtų grąžinta neišmokėta dalis.
G.Švedienė parlamentarams pareiškė, kad ją stebina Seimo
dėmesys jos asmeniui. „Tie auditai, kuriuose mes pasisakėme
kritiškai, gal kažkam ir užkliuvo, nes šiandien į teismus
kreipėsi tūkstančiai valstybės tarnautojų, pareigūnai, todėl
stebina išskirtinis dėmesys mano asmeniui“, - teigė G.Švedienė.
Kai kuriems politikams pagrasinus, kad dėl tokio G.Švedienės
elgesio Seimas gali nepatvirtinti Valstybės kontrolės ataskaitos,
jos vadovė pareiškė, kad jos „istorija“ neturi būti siejamas su
institucijos veiklos vertinimu. „Tai Valstybės kontrolės, o ne
valstybės kontrolierės ataskaita“.
Vėliau žurnalistams G.Švedienė pareiškė, kad nuo spalio
daliai valdininkų atstačius atlyginimus, kaip reikalavo
Konstitucinis Teismas, daliai tarnautojų atlyginimai liko sumažinti.
„Šiandien turime tokią situaciją, kad kai kuriose valstybės
institucijose vadovybės algos yra 30 proc. mažesnės negu
pavaldinių - vadovybės algos yra mažesnės, negu žmonių, kurie
turi mažesnes kompetencijos ribas“, - teigė valstybės kontrolierė.
Ji taip pat pabrėžė, kad nėra gavusi jokių pastabų ir
jokių priekaištų dėl Valstybės kontrolės darbo.
Iškviesti į Seimą G.Švedienę pasiaiškinti yra pareikalavę
į valdančiąją koaliciją įeinančios frakcijos „Tvarka ir
teisingumas“ nariai parlamentarai Andrius Mazuronis ir Petras
Gražulis.
G.Švedienės sprendimą neatsiimti ieškinio neigiamai įvertino
ir opozicija.
Dėl siekio per teismą atgauti neteisėtai sumažintą
atlyginimą G.Švedienę buvo išsikvietusi Seimo valdyba. Po
G.Švedienės apsilankymo Seime Valstybės kontrolė išplatino jos
pareiškimą, kuriame ji teigė nesutinkanti su kai kurių politikų
vertinimais, jog kreiptis į teismą dėl neišmokėtos atlyginimo
dalies yra nemoralu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas yra gavęs per
tūkstantį valstybės tarnautojų ir teisėjų skundų dėl per
krizę sumažintų algų. Skundais prašoma priteisti iš Lietuvos
valstybės nuo 2009 metų susidariusį nesumokėtą darbo užmokesčio
skirtumą.
Nesumokėtas darbo užmokesčio skirtumas susidarė tarp
faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio,
kurį nuo 2009 metų pagal Konstitucinio Teismo nutarimą buvo privalu
mokėti. Konstitucinis Teismas yra pripažinęs neteisėtu
neproporcingą teisėjų bei tarnautojų tarnautojų atlyginimų
mažinimą.
