Dauguma tarptautinės Briuselyje veikiančios žiniasklaidos atstovų pripažįsta negirdėję apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veiksmus prieš Lietuvos žiniasklaidą. O girdėję jais nesistebi, mat situacija, nors ir neraminanti, bet pasitaikanti ne tik Lietuvoje. Tai liudija ir tarptautiniuose teismuose žurnalistų prieš savo valstybes laimėtos bylos.
Iš Lietuvos žurnalistų sąjungos gavę informaciją apie STT veiksmus prieš Lietuvos žiniasklaidą ir teismo nutarimus, įpareigojančius naujienų agentūrą BNS atskleisti informacijos šaltinį, reaguoti nusprendė Briuselyje įsikūrusi Europos žurnalistų federacija.
Antradienį ši organizacija išplatino pranešimą, kuriame kritikuojami STT veiksmai reiškiamas ir solidarumas su Lietuvos žurnalistais.
„Tokius veiksmus vertiname kaip grėsmę spaudos laisvei. Jos nebus, jei nebus užtikrinta žurnalistų informacijos šaltinio apsauga, todėl nusprendėme reaguoti europiniu lygiu. Žurnalistai turi būti sarginiai demokratijos šunys, bet jais nebus, jei bus nuolatos spaudžiami politikams ar teisėsaugai atskleisti savo informacinį šaltinį“, - lrytas.lt teigė federacijos generalinis sekretorius Ricardo Gutiérrezas.
Ir nors daugiau nei 100 pasaulio šalių yra priėmusios šaltinio apsaugos įstatymus, o dvidešimtyje jų šaltinio konfidencialumo teisė yra absoliuti, R.Gutiérrezas pripažįsta, kad panašūs metodai pasitaiko ne tik Lietuvoje. Tokių atvejų būta Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitose valstybėse.
„Šiuo atveju ypač šokiruoja, kad pareigūnai atskleisti informaciją, pateikti kompiuterio turinį vienos žurnalistės reikalavo ten, iš kur gimsta demokratija – Lietuvos Parlamento rūmuose. Nepateisinama ir tai, kad teisėsauga mano, jog normalu yra versti žurnalistus atskleisti informacijos šaltinį.
Kai kuriose Europos šalyse kratos žurnalistų namuose yra draudžiamos įstatymais. Jei Lietuvoje to dar nėra, dabar puiki proga apie tai pradėti diskutuoti ir užtikrinti žurnalistams visišką apsaugą“, - įsitikinęs generalinis Europos žurnalistų federacijos sekretorius.
Prognozuoja pergalę Strasbūre
„Niekada nėra normalu, kai teisėsauga braunasi į žurnalistų redakcijas. Tai labai neraminantys dalykai, ypač tokiose šalyse kaip jūsų, kur demokratija ir nepriklausoma žiniasklaida neturi labai ilgų tradicijų. Bet tai nutinka ir senesnėse demokratijose“, - teigė Didžiosios Britanijos dienraščio „The Times“ europinių naujienų redaktorius Charlesas Bremneris.
Vienas to pavyzdžių – nesenos kratos ir kompiuterių poėmiai kai kuriuose laikraščiuose, priklausančiuose žiniasklaidos magnatui Rupertui Murdochui.
„Tokie dalykai manęs nebešokiruoja, bet visada neramina“, - teigė Ch.Bremneris.
Tačiau abu pašnekovai pabrėžia, kad šiuo klausimu aiškiai pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). R.Gutiérrezo įsitikinimu, jei su abejotino pagrįstumo STT pareigūnų veiksmais susidūrusios Lietuvos žurnalistės kreiptųsi į Strasbūrą, bylą prieš Lietuvą jos greičiausiai laimėtų.
Mat dar nuo 1996 m. EŽTT susiformavusi praktika, kad žurnalisto informacijos šaltinis turi būti saugomas.
Nuo tada Strasbūre esantis teismas yra nagrinėjęs dar mažiausiai 10 panašaus turinio bylų, iškeltų prieš Nyderlandus, Jungtinę Karalystę, Liuksemburgą, Belgiją, Prancūziją ir kitas šalis.
Nuosprendžiuose visuomet primenama pareiga saugoti žurnalisto informacijos šaltinio konfidencialumą, be to, teismas ne kartą kritiškai pasisakė dėl redakcijose ar žurnalistų namuose atliekamų kratų.
Ch.Bremneris taip pat prisiminė EŽTT sprendimą „The Guardian“ dienraščio byloje, kuomet buvo priminta pareiga visuomet ginti žurnalisto teisę saugoti informacijos šaltinį, išskyrus tuos atvejus, kai pavojuje atsiduria nacionalinis saugumas.
Tačiau pašnekovams nepanašu, kad slapta VSD pažyma apie galimas informacines provokacijas prieš Lietuvą ar aukštus šalies pareigūnus tikrai atitinka šiuos kriterijus.
Prancūzų žvalgybininkui gresia nelaisvė
Panašiu argumentu šiuo metu bando gintis buvęs Prancūzijos Centrinės vidaus žvalgybos vadovas Bernardo Squarcini.
Vienas didžiausių ir populiariausių Prancūzijos dienraščių „Le Monde“ apkaltino buvusį šalies vadovą Nicolas Sarkozy davus nurodymą šnipinėti ir klausytis žurnalistų pokalbių. Esą, tokių veiksmų tuometinis prezidentas ėmėsi norėdamas sužinoti, iš kur dienraščio žurnalistai gauna informacijos vadinamojoje Bettencourt byloje.
Šalyje didelio atgarsio sulaukė įtarimai, kad 2007 m. rinkimų kampanijai finansuoti N.Sarkozy pinigų nevisai teisėtai gavo iš turtingiausios Prancūzijos moters „L'Oreal“ kompanijos paveldėtojos Liliane Bettencourt.
Buvęs žvalgybos vadovas prisipažino, kad analizuojant vieno „Le Monde“ žurnalisto telefoninių pokalbių iškoltines mėginta išsiaiškinti dienraščio informatorių, tačiau savo veiksmus B.Squarcini grindžia įstatymo nuostata, kurioje panašūs veiksmai leidžiami ginant „valstybės interesus“.
Nepaisant to, kitų metų pradžioje buvusiam žvalgybos vadui teks stoti prieš teismą, o už neteisėtą veiklą jam gresia net iki penkių metų laisvės atėmimo bausmė ir 300 tūkst. eurų bauda.
Be to, „Le Monde“ redakcija jau laimėjo bylą prieš vieną šalies prokurorą, pareikalavusį klausytis žurnalistų telefoninių pokalbių.
Amerikietę tyla pasodino už grotų
Po kilusio skandalo dabartinė Prancūzijos vyriausybė nusprendė sustiprinti žurnalistų informacijos šaltinio apsaugą.
Naujajame įstatymo projekte numatyta uždrausti bet kokį žurnalistų pasiklausymą, kratas jų darbo vietose ar namuose bei jų telefoninių pokalbių išklotinių analizes. Išimtis būtų taikoma tik tais atvejais, kai pavojus grėstų valstybės ar žmogaus saugumui. Tačiau tokiu atveju leidimą imtis neeilinių veiksmų privalėtų duoti ne vienas, o mažiausiai du teisėjai.
Už mėginimą pasikėsinti į šaltinio apsaugos teisę numatomos ir baudžiamosios sankcijos.
Tačiau „The Times“ žurnalistas Ch.Bremneris lieka kritiškas.
„Nemanau, kad yra nors viena pasaulio šalis, kurioje būtų užtikrinta absoliuti šaltinio apsauga. Net JAV, kur yra ilgos laisvos spaudos tradicijos, taip pat nėra priimta, kad žurnalistai be jokių išimčių galėtų neišduoti savo šaltinio“, - kalbėjo britų žurnalistas.
Vienas iš tokių pavyzdžių – palyginti neseni 2005 m. įvykiai JAV, kuomet dienraščio „New York Times“ korespondentė Judith Miller sėdo į kalėjimą, nes teismui atsisakė pasakyti, kas jai nutekino informaciją apie vieną CŽV agentę.
