Bausmė iki gyvos galvos buvo pakeista į 25 metus kalėjimo. Tokią išskirtinę malonę žudikui šį kartą suteikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prieš keletą dienų jis kreipėsi į teismą ir labai gali būti, kad visai netrukus išeis į laisvę. Atsėdėjęs 18 metų. Vietoje kalėjimo iki gyvos galvos.
Kodėl griežtumu ir kieta ranka garsėjanti šalies vadovė buvo tokia maloninga šaltakraujam žudikui? Kodėl žudikui, kuriam buvo skirta aukščiausia bausmė, suteikė bilietą į laisvę? Kuo jis taip nusipelnė tokios prezidentinės malonės?
„Vadovaudamasi Konstitucijos 84 straipsniu Respublikos prezidentė teikia nuteistiesiems malonę, kuri yra humaniškumu grindžiamas individualus, konkrečiam asmeniui skirtas teisingumo aktas.“
Tai ištrauka iš Lietuvos Respublikos prezidentės oficialaus Malonės instituto aprašymo, skelbiamo oficialioje Prezidentūros interneto svetainėje.
Vadinasi, šalies prezidentė vardinę malonę suteikė būtent žudikui Justinui Butai. Tuo būdu įvykdė tik jam vienam skirtą humaniškumu pagrįstą teisingumo aktą. Vadinasi, šalies vadovė, savo vardu pasirašydama malonės suteikimą, turėjo kažkokių argumentų.
Kokių? Gal jie išties labai svarūs? Gal paaiškėjo naujos nusikaltimo aplinkybės, kurios atskleidžia, kad žudiko kaltė buvo mažesnė? O gal jis kažkokiu ypatingu būdu atgailauja ar kalėjime nusipelno Lietuvai?
Toliau tame pačiame Malonės aprašyme parašyta: „Malonės teikimu siekiama suderinti teisingumą su gailestingumu taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, trečiųjų asmenų ir nukentėjusiųjų interesai.“
Ar tikrai žudikui suteikdama bilietą į laisvę prezidentė šį kartą teisingumą su gailestingumu suderino taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų ir nukentėjusiųjų interesai?
Nužudyto banko apsaugos darbuotojo motina, išgirdusi šį prezidentės sprendimą, verkė. Prieš aštuoniolika metų sūnaus netekusi motina per tuos ilgus metus kasdien prisimindavo savo sūnų, nes augino be tėvo likusias mažametes anūkes. Tuo metu, kai prezidentės malonės sulaukęs žudikas pasmaugė Liną Žuką, jo mažylei dukrelei buvo vos pusantrų metukų.
„Nei vyras, nei kitas sūnus nedrįso man pasakyti tos žinios. Kaimynas papasakojo. Kažkas toje mūsų demokratijoje iškreipta. Kaip galima į laisvę paleisti tą, kuris suplanavo nusikaltimą, o vėliau savo rankomis pasmaugė dviejų mažų mergyčių tėtį?“ – braukdama ašaras kalbėjo nužudytojo motina.
Akivaizdu, kad suteikdama malonę žudikui šį kartą šalies vadovė į nukentėjusiųjų interesus žiūrėjo mažiausiai. Dvi jau pilnametės tėvo netekusios dukros, brolio netekęs brolis ir sūnaus netekusi motina. Visi tiesioginiai nukentėję šioje byloje. Visi prieš. Bet jų interesų šį kartą niekas nepaisė.
Tai gal tame Malonės suteikimo aprašyme yra kažkokie specialūs punktai, kuriais remiantis tokia malonė žudikui šį kartą buvo suteikta? Skaitom toliau. O ten parašyta štai kaip: „Nors žmogžudžiai ir kiti smurtautojai vargu ar gali sulaukti malonės, įstatymai leidžia jos prašyti.“
Va tai tau. Pačios prezidentės oficialiame Malonės aprašyme pasakyta, kad žmogžudžiams malonės tikėtis neverta. O čia – prašom. Keliaukit, tamsta žudike Justinai Buta. Keliaukit į laisvę. Nes taip sakau aš, šalies prezidentė D.Grybauskaitė. O visi kiti tylėkit. Sūnaus netekusi motina, tėvo netekusios dukros – verkit tyliai, žurnalistai, kritikuokit atsargiai, nusikaltimą tyrę pareigūnai, savo nuomonę apskritai pasilaikykit sau.
O gal prezidentę ir šį kartą kas nors pakišo? Apgavo, kitaip sakant. Taip jau yra buvę. Prieš keletą savaičių. Kai savo sprendimu D.Grybauskaitė į laisvę nurodė paleisti pedofilą, išprievartavusį trylikametę mergaitę. Tuomet kilo skandalas. Lėkė galvos. Buvo atleistos dokumentus Malonės komisijai rengusios teisininkės, nes neva paaiškėjo, kad jos klaidingai nurodė nusikaltimą, už kurį asmuo buvo nuteistas.
Sakau, gal ir šiuo atveju šalies vadovė buvo suklaidinta? Gal ji, pavyzdžiui, nežinojo, kad nuspręsdama sumažinti bausmę žudikui iki 25 metų kalėjimo iš tiesų vartus į laisvę jam atveria jau dabar, t.y. vos po 17 kalėjime praleistų metų? Nes vos tik sulaukęs malonės, žudikas kreipėsi į teismą sakydamas – štai man paskirta 25, aš du trečdalius jau atsėdėjau, prašom, atidarykit vartus.
O gal apskritai vertėtų pagalvoti apie įstatymo pataisas, kurios numatytų, kad malonės sulaukę nuteistieji jau buvo pakankamai apdovanoti ir nebegali pretenduoti dar ir į paleidimą lygtinai atlikus du trečdalius bausmės?
Tačiau šiandien yra kaip yra. Prezidentės malonės sulaukęs žudikas pakuojasi krepšius, žurnalisto Vito Lingio žudikai jau seniai vaikšto laisvėje, o štai patys žurnalistai už tai, kad dirba savo darbą, yra sulaikomi ir tardomi KGB... oi, t.y. STT rūsiuose valandų valandas be teisės susisiekti su kolegomis ir artimaisiais. Jiems prezidentės malonė negresia. Jiems gresia prezidentės nemalonė.
