Trečiadienį kalbėdama konferencijoje Seime ji aiškino, kad
tereikia papildyti dabartinį Pilietybės įstatymą dar kai kuriais
atskirais atvejais.
Jos teigimu, PLB siūlo numatyti, kad asmenys, iki 1940 metų
birželio 15 dienos turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai,
vaikaičiai ir provaikaičiai, išsaugotų Lietuvos pilietybę
nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir nuo kitos valstybės
pilietybės įgijimo.
Taip pat siūloma, kad asmenys išvykę iš Lietuvos po
nepriklausomybės atkūrimo ir įgiję kitos valstybės pilietybę,
galėtų išsaugoti lietuviškąją, jei Vidaus reikalų ministerijai
praneštų, jog jie priėmė kitos valstybės pilietybę, bet
pageidauja išsaugoti Lietuvos pilietybę, pasirašytų priesaiką
Lietuvai ir išdėstytų savo ryšius su Lietuva.
Pasak R.Narušienės, ryšiai su Lietuva turėtų būti įrodomi
parodant integravimąsi į Lietuvos visuomenę, dalyvavimą Lietuvos
gyvenime ir atitinkant bent vieną iš kriterijų: turėti Lietuvoje
nuolat gyvenančius arba sutuoktinį, arba tėvus, įtėvius, vaikus,
įvaikius, ar senelius, vaikaičius, ar brolius, seseris, arba
gimines, turėti Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto, būti
Lietuvos Respublikoje registruotu gyventoju ar mokesčių mokėtoju,
būti PLB aktyviu nariu gyvenamame krašte.
„Galėtume aiškiai pasakyti, kad čia yra iš tikrųjų atskiri
atvejai“, - įsitikinusi R.Narušienė.
Ji pažymėjo, kad tuomet reikėtų keisti Konstituciją, tačiau
tik tuos straipsnius, kurių keitimui nereikia rengti referendumo.
„Mūsų nuomonė ta, ką galime įvykdyti be referendumo -
pridedant prie Konstitucijos 18 arba 32 straipsnio, kur nereikalauja
referendumo, šitą formuluotę: Lietuvos pilietis ir jo palikuonys,
kurių nors vienas iš tėvų, senelių ar prosenelių turėjo
Lietuvos pilietybę prieš 1940 metų birželio 15 dieną, turi
prigimtinę teisę Lietuvos pilietybę nesvarbu kur gimęs, gyvena ir
ar turi, ar priima svetimo krašto pilietybę“, - dėstė ji.
Nusprendus rengti referendumą, pasak PLB atstovės, reikėtų
sumažinti reikalavimus jam.
„Jeigu būtinai referendumas jums reikalingas, reikėtų keisti
Referendumo įstatymą - taip, kaip buvo padaryta su Europos Sąjunga.
Yra čia galimybė, bet ar yra noras?“, - klausė ji.
Seime šiuo metu svarstoma idėja kitąmet kartu su Seimo
rinkimais rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Dabar Lietuvoje dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš
Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais,
tačiau jos negali turėti naujosios kartos emigrantai.
