Mūsų Vyriausybė šiam tikslui pasiekti skyrė daug dėmesio ir to siekėme nuosekliomis reformomis, lemiančiomis verslo aplinkos Lietuvoje gerėjimą. Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mūsų pastangos galų gale davė tokį rezultatą.
Iš Pasaulio banko ataskaitos visiškai aišku, kad norint pasiekti tokį rezultatą neužtenka vien tik gražių norų ar gražių kalbų – reikalingi labai konkretūs darbai.
Šį kartą tokia Lietuvos pažanga buvo pasiekta dėka dviejų realizuotų reformų praeitais metais: naujo pradedančiojo verslo, mažųjų bendrijų statuso sukūrimo ir įgyvendinimo, taip pat sistemos sukūrimo, leidžiančio kilnojamąjį turtą užskaityti imant banko kreditus.
Visa tai buvo realizuota 2012 m. ir tai reiškia, kad toks pasiekimas turi konkrečius autorius. Noriu pasveikinti ir padėkoti buvusiems ministrams Rimantui Žyliui ir Remigijui Šimašiui bei Dainiui Kreiviui, nes iš esmės tai yra jų darbas, kuris sulaukė tokio Pasaulio banko pripažinimo.
Praėjusią savaitę pasiekė dar viena džiugi žinia – tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poors“, remdamasi Lietuvos makroekonominiais pasiekimais ir jų perspektyva, pagerino Lietuvos reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą, pozityviai vertindama ir tai, kad dabartinė Vyriausybė iš esmės tęsia fiskalinės drausmės politiką.
Tai vėl pripažinimas, kurį pavyko pasiekti dėka to, kad per visus krizės metus, nepaisant nuožmios opozicijos, mes pajėgėme vykdyti griežtą fiskalinės drausmės politiką. Galime pasidžiaugti, kad ji tęsiama ir dabar, nors partijos, kurios dabar yra valdžioje, būdamos opozicijoje negailėjo jėgų mūsų vykdytos tokios politikos kritikai, kuri šiandien įgyja ir formalų pasaulio pripažinimą.
Lietuva gali pasidžiaugti, kad ir pagal „Doing Business“ reitingus, ir pagal BVP kiekį vienam gyventojui, šiais metais aplenkėme kaimynus estus ir latvius, lenkiame ir kaimynus lenkus. Tai nėra koks nors stebuklingas pasiekimas, bet tai normalios ambicijos „būti geriausiais“ realizavimas.
Tenka dar kartą pabrėžti, kad tai pasiekiama labai konkrečių žmonių ir labai konkrečiais darbais, kurių nepadarysi nieko neveikdamas, arba nuožmiai oponuodamas bet kokiai pažangai, bet kokioms reformoms, kurios Lietuvą darytų dinamiškesnę ir labiau konkurencingą. Lietuva turi pati išmokti pripažinti, ką reikia daryti ir kokias reformas reikia įgyvendinti, kad būtume patrauklūs ir konkurencingi, neužtenka, kad kartais tokio pripažinimo sulaukiame iš Pasaulio banko ar reitingų agentūrų.
Turime išmokti ir patys savo pasiekimus vertinti ir jais pasidžiaugti. Turime išmokti ir objektyviai vertinti žmones, kurių dėka vieną ar kitą pasiekimą mums pavyko įgyvendinti. Kai išmoksime patys tai vertinti, tokią pažangą žymiai lengviau pasieksime.
Tai, ką pavyko pasiekti, galime labai greitai prarasti – arba nieko nedarant, kai tuo tarpu kaimynai ir toliau stengsis veržtis į priekį, arba nesprendžiant tų problemų, kurios bet kokią pasiektą pažangą gali tuoj pat panaikinti.
Keista, kad valdžia nesprendžia mažųjų bendrijų apmokestinimo problemų, nors priėmus Mažųjų bendrijų įstatymą dar 2012 m. buvo sutarta, kad iki šių metų pabaigos Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijos parengs ir pateiks reikalingus įstatymus, kurie išspręstų jų apmokestinimo problemas.
Per metus tai nebuvo padaryta, todėl dabar belieka tik priimti mūsų procedūrines pataisas, t.y. suteikti Vyriausybei dar porą metų laiko, kad per tą laiką mažųjų bendrijų apmokestinimas būtų sutvarkytas taip, kad nenužudytų pačios mažųjų bendrijų idėjos. Mes tokią pataisą įregistravome, bet reikalinga valdžios politinė valia tokią problemą spręsti, nes kitu atveju, visi šių metų Lietuvos pasiekimai „Doing Business“ reitinguose bus prarasti.
Rusijos informaciniai karai – dėl ko reikia jaudintis?
Tai, kad Rusija informaciniais karais aktyviai dalyvaus mūsų Prezidento rinkimuose, nėra nieko nuostabaus ir netikėto. Apie tai kalbėjau ir praėjusios savaitės spaudos konferencijoje.
Kad mūsų Valstybės saugumo departamentas (VSD) fiksuoja tai, jog tokie informacinio karo išpuoliai darysis vis intensyvesni, visų pirma atakuojant Prezidentę Dalią Grybauskaitę, taip pat nieko nuostabaus.
Kas belieka Rusijai – tik keršyti už energetinę nepriklausomybę, keršyti tiems, kurie šią nepriklausomybę padarė nebegrįžtama. Per Seimo rinkimus keršijo konservatoriams, po rinkimų bando keršyti buvusiam ministrui Arvydui Sekmokui, artėjant Prezidento rinkimams bandys keršyti Prezidentei D.Grybauskaitei.
Pažįstant Kremliaus veikimo būdus, toks kerštas visiškai nestebina.
Stebina premjero Algirdo Butkevičiaus ir Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės reakcija spaudoje paskelbus VSD pažymos turinį. Jie susijaudino dėl to, kad tokia pažyma buvo paviešinta, o ne dėl to, kas toje pažymoje buvo aprašyta.
Iš tiesų stebina tas faktas, kad VSD rašant pažymas apie gręsiančias Rusijos informacines atakas, nei premjeras, nei Seimo Pirmininkė, gavę tokias pažymas, net piršto nepajudina tam, kad Lietuva būtų tinkamai pasirengusi atremti tokias informacines atakas. Tai akivaizdžiai rodo, kad nei Vyriausybė, nei Seimo vadovė vis dar nėra pasiruošę tam, kad sugebėtų tinkamai reaguoti į Rusijos informacines atakas.
Su apgailestavimu galiu tik dar sykį pakartoti, kad „Pervyj Baltijskij“ kanalo atakas prieš mūsų istoriją, mes jau mokame pažinti ir mokame į tai reaguoti, tačiau jeigu Kremlius organizuoja informacines atakas prieš mūsų Prezidentę ar prieš svarbiausius energetikos projektus, tai premjeras sugeba susirūpinti tik dėl to, kad tai, ką parašė VSD apie tokias gresiančias atakas, buvo paviešinta.
Tikiuosi, kad kada nors Lietuva dar turės premjerą ir Seimo vadovą, kurie susirūpins dėl tokių pažymų turinio, o ne vien dėl to, kad tas turinys buvo paviešintas.
Ar premjeras ką nors valdo?
Paaiškėjus, kad beveik 30 socialdemokratų pasirašė socialdemokrato A.Salamakino inicijuotą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo, anot paties A.Salamakino, siekiama užkirsti kelią skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai Lietuvoje, kyla klausimas, ar premjeras valdo situaciją Socialdemokratų partijoje ir ar tokia nevaldoma situacija netampa didžiausia Lietuvos problema.“
