„Prieš šventes aplankėme artimųjų kapą. Žvelgdama į metalo vagių nuniokotą antkapį, žmona vėl braukė ašaras. Nepaisant to, kad ilgapirščiai pavogė angelo skulptūrą, žmonių pagarbos mirusiesiems niekdariai sunaikinti nesugebės“, – „Laikinajai sostinei“ sakė kaunietis Jonas Senkus.
Metalo vagių išplėštą kapą, kurį taip pat puošė angelas, šiomis dienomis lankys ir kaunietė Genovaitė Malinauskaitė. Moteris, kaip ir J.Senkus, pagarbos ženklus mirusiesiems žada atstatyti.
Nors kauniečiai skaudžiai išgyvena dėl to, kad jų artimųjų kapai neseniai buvo išniekinti, žmonės nepraranda vilties, jog kada nors vagys bus sustabdyti.
Pavogė sunkią skulptūrą
Rugsėjo pradžioje J.Senkus lankė artimųjų kapą Karmėlavos kapinėse. Ten palaidoti garsus tarpukario siuvėjas Ričardas Valiulis ir jo žmona Pranutė Valiulienė.
Artimieji ant jų kapo prieš 20 metų pastatė 1 metro aukščio bronzinį angelą. Jį sukūrė šiaulietis dailininkas Povilas Anikinas.
„Kapus lankome gana dažnai. Tą nelemtą dieną, kai pamatėme, kas nutiko, pakirto kojas“, – prisiminė R. ir P.Valiulių žentas J.Senkus.
Vagys nupjovė ir išsigabeno 100 kilogramų sveriantį angelą.
Pasidžiaugė per anksti
J.Senkus nuostolius įvertino 45 tūkstančiais litų. Tačiau kauniečiui ir jo šeimai baisiausia, kad ilgapirščiai nejaučia ne tik pagarbos mirusiesiems, bet ir baimės vogti iš kapinių.
Vyras pasakojo, kad kai drauge su skulptoriumi nusprendė kapą papuošti bronzos skulptūra, nė pagalvoti negalėjo, kad kas gali išdrįsti ją vogti iš amžinojo poilsio vietos.
„Dar šią vasarą su J.Senkumi pasidžiaugėme, kad mums pavyko išvengti metalo vagių, kurie ypač siautėjo prieš gerą dešimtmetį. O po kelių dienų atėjo bloga žinia: angelą pavogė“, – prisiminė ir skulptūros autorius P.Anikinas.
Kaltina metalo supirkėjus
„Širdyje negera. Ypač šiomis dienomis. Ant kapo liko stovėti skulptūros postamentas. Iš jo kyšo angelą laikę strypai. Jie tarsi raižo mano šeimos narių širdis“, – sakė J.Senkus.
Kaunietis po vagystės apie įvykį pranešė policijai.
„Vis dar tikiu, kad pareigūnai gerai dirba savo darbą ir angelą atras.
Dėl vagystės nekaltinu ir kapinių darbuotojų. Kas iš to, kad vartai būtų užrakinti. Vagys savo grobį gali permesti per tvorą, nes kapinių plotas didžiulis, visko apžiūrėti vienu metu neįmanoma“, – atvirai pasakojo vyras.
J.Senkus įsitikinęs, kad vagis galima sutramdyti tik griežtai kontroliuojant metalo supirkėjus.
„Kai šie bijos pirkti akivaizdžiai vertingus daiktus, vagys jų nebegvelbs, nes neturės kur dėti“, – įsitikinęs kaunietis.
Angelo sunaikinti nepavyks
Jei vis dėlto angelo atrasti nepavyks, J.Senkus su dailininku jau aptarė, ką darys toliau.
„Dailininkas išsaugojo skulptūros gipso formas. Todėl angelą galima nulieti dar kartą. Taip ir padarysime. Angelas negali būti silpnesnis už vandalus“, – sakė vyras.
Dailininkas P.Anikinas prisipažino, kad naują angelą dabar greičiausiai lietų iš pigesnės medžiagos. „Vietoj bronzos galima panaudoti epoksido dervą. Šiuolaikinės technologijos leidžia padaryti taip, kad skulptūra neprarastų meniškumo ir patrauklios išvaizdos. Tačiau gal prie paminklo vertėtų pritvirtinti lentelę, kad skulptūra – nemetalinė. Kaip kitaip gintis nuo vagių, – neįsivaizduoju“, – svarstė P.Anikinas.
Po nelaimės guodžia kitus
Ne vien J.Senkaus artimųjų kapas nukentėjo nuo niekdarių.
„Netoli mūsų kapavietės stovėjo moters skulptūra. Jos paviršius buvo dengtas vario lakštais. Vagys juos nulupo. Taip pat nuo kito kapo paminklo nupjovė varinę ranką“, – pasakojo vyras.
J.Senkų po vagystės gyvenimas suvedė su kitais taip pat nuo metalo vagių nukentėjusiais, panašius išgyvenimus patyrusiais žmonėmis.
„Nuo to laiko bendraujame, dalijamės savo skausmu ir viltimis. Drauge lengviau išgyventi skaudžius įvykius, vėl imti pasitikėti žmonėmis“, – sakė vyras.
Liko tik dalis paminklo
Nuo metalo vagių siautėjimo ne kartą kentėjo ir kaunietė G.Malinauskaitė.
Rugpjūčio pabaigoje vandalai išniekino dramaturgo ir prozininko Raimundo Samulevičiaus bei jo artimųjų kapą Petrašiūnų kapinėse. Šios šeimos atminimu rūpinasi jos priglausta ir užauginta G.Malinauskaitė.
Moteris prisiminė, kad atvykusi apžiūrėti kapo pamatė baisų vaizdą. Varinis 2 metrų aukščio antkapio postamentas buvo pavogtas. Šalia ant žemės mėtėsi paminklo viršutinė dalis – ranka, iš kurios tarsi kyla angelas.
„Puoliau skambinti paminklą kūrusiam skulptoriui Juozui Šlivinskui. Prašiau, kad jis padėtų išsaugoti bent dalį paminklo“, – prisiminė kaunietė.
Skulptorius likusią paminklo dalį priglaudė savo dirbtuvėse.
Rado elektrinio pjūklo diską
Metalo vagys R.Samulevičiaus ir čia pat palaidotos jo motinos tautodailininkės Stasės Samulevičienės ir dailininko Antano Samuolio kapavietę plėšė ir anksčiau.
Prieš 10 metų dingo ant kapo įtvirtintos varinės vazos, žvakidė.
Paskutinė vagystė, įvykdyta prieš 2 mėnesius, buvo ypač įžūli. Vagys ištrypė ant kapo pasodintas gėles, matėsi postamento vilkimo žeme pėdsakai.
„Kai vagystės vietą apžiūrėjo pareigūnai, drauge radome ir kapavietėje besimėtantį elektrinio pjūklo diską.
Vadinasi, vandalai vagystei buvo gerai pasiruošę“, – pasakojo G.Malinauskaitė.
Kauniečiai paminklo pasigenda
Kaunietė prisiminė, kad paminklą sūnui 1981 metais užsakė tuomet dar gyva buvusi S.Samulevičienė.
„Tada niekas nė negalvojo, kad ateis metas, kai žmonėms nieko šventa nebus likę. Todėl užsakė vario paminklą. Už jį mokėjo bene 7 tūkstančius rublių“, – pasakojo moteris.
Prisimindama paminklą, G.Malinauskaitė džiaugėsi, kad jis buvęs išskirtinis.
„Skulptorius iš nuotraukų nulipdė dešiniąją rašytojo ranką. Iš jos simboliškai kilo angelas. Petrašiūnų kapinėse besilankantys žmonės mėgo į apžiūrinėti. Kai paminklas dingo, aplinkiniai man vis sako, kad jo pasigenda“, – pasakojo moteris.
Naudos pigesnes medžiagas
G.Malinauskaitė sakė, kad su J.Šlivinsku jau aptarė, kaip vėl pagražinti kapavietę. Skulptorius žadėjo sukurti kelis naujos skulptūros projektus.
„Atstatyti buvusio paminklo jau nepavyks. Bijau, kad likusią varinę ranką su angelu taip pat pavogs.
Reikės naudoti kokias nors pigesnes medžiagas. Bet ir pigesnis paminklas kainuos ne vieną tūkstantį. Todėl kada jį atstatysiu, nežinau. Norėčiau, kad tai įvyktų vasarą“, – svarstė moteris.
Skulptorius J.Šlivinskas taip pat teigė, kad per žiemą svarstys, kaip atkurti Samulevičių šeimos kapavietės pagarbos ženklą.
„Gali būti, kad antkapinis paminklas bus toks kaip buvęs. Tik jo postamentą reikėtų statyti iš nerūdijančio plieno vamzdžio. Ranką su angelu lieti iš epoksido dervos. Ji panaši į varį ar bronzą“, – taip pat, kaip ir skulptoriaus kolega iš Šiaulių, svarstė J.Šlivinskas.
Širdyje teberusena viltis
G.Malinauskaitei už savo pinigus jau yra tekę atstatyti S.Samulevičienės artimųjų paminklą Jonavoje.
J.Šlivinskas šiems kapams buvo sukūręs moterį su kūdikiu ant rankų. Prieš 10 metų varinė skulptūra taip pat dingo. Dabar jos vietoje Samulevičių šeimos ramybę saugo betono kryžius su nukryžiuotuoju.
Nors G.Malinauskaitė skaudžiai išgyvena paminklų vagystes, vis dėlto jos širdyje rusena viltis.
„Džiaugiuosi tik tuo, kad postamentą nuo R.Samulevičiaus kapo pavogę žmonės paliko bent nupjautą ranką su angelu. Širdies kamputyje viliuosi, kad tokio svarbaus simbolio – angelo jie neišdrįso paimti.
Todėl gal ateityje ši paminklo dalis atsiras kokiame muziejuje ir toliau džiugins žmones“, – svarstė G.Malinauskaitė.
Panteone apvogė net 20 kapaviečių
Petrašiūnų kapinių panteonas nuo metalo vagių labiausiai nukentėjo 2011 metų kovą.
Vagys nuplėšė europarlamentaro Vytauto Landsbergio tėvų medinio paminklo stogelį.
Pavogė Akademiko Vlado Lašo ir jo žmonos antkapių metalo detales.
Nuplėšė Kauno valstybinio muzikinio teatro solisto Aniceto Kunčiaus kapo tvoros stogelius.
Nuo menininko Jono Prapuolenio paminklo nugvelbė varinę saulutę.
Iš viso metalo vagys tąsyk apiplėšė 20 kapaviečių.
Populiarėja rieduliai
Mindaugas Jurėnas
Skulptorius
„Antkapių madų pokyčius diktuoja ekonominė situacija ir vis praktiškesnis požiūris į antkapius.
Žmonės jau bijo užsakyti antkapinius paminklus iš bronzos ar vario. Be to, paminklai iš šių metalų yra brangūs. Pastarąjį dešimtmetį populiariausi yra iš granito sukurti antkapiniai paminklai. Šis akmuo tinka mūsų klimatui, jį nesunku prižiūrėti.
Deja, kartais prasčiau apdorotas granitas primena plastmasės masę.
Per pastaruosius kelerius metus ypač išpopuliarėjo paminklai, kuriami iš lietuviškų riedulių. Vis daugiau žmonių jaučia sentimentus savo žemei. Nori, kad antkapis ir žmogus, kuriam jis skirtas, turėtų emocinį ryšį.
Yra buvęs atvejis, kad kauniečių šeima pati ieškojo tokio riedulio. Vėliau tarėsi, kaip jį apdirbti, nuskelti, kad atsiskleistų visas jo grožis.
Rieduliai – iš tiesų puiki medžiaga antkapiams. Meniškai apdirbti akmenys atrodo originaliai. Be to, rieduliai – palyginti nebrangi medžiaga. 1 tonos riedulys kainuoja 150 litų. Paprastai tokio antkapiui kauniečiai ir pageidauja.
Tačiau kad gigantomanija praėjo, negaliu tvirtinti. Paminklų dydžiai priklauso nuo žmonių finansinių galimybių. Dažnai pastebiu, kad jei pasiūlytum sukurti didelį paminklą pigiai, žmonės tuo mielai pasinaudotų. Godumas kalbant ir apie amžinojo poilsio vietą mums būdingas.“
