Kauniečių džiaugsmas truks neilgai. Mat tiltu pėstiesiems galima žingsniuoti tik iki sekmadienio vakaro, o nuo pirmadienio ryto vėl atsiras vaikščioti draudžiantys ženklai.
Šis laikinas tiltas atrodo net patikimiau negu daugelis kitų, todėl šiek tiek keista, kodėl įprastomis dienomis, kai statybininkai baigia darbą, juo neleidžiama vaikščioti vietos gyventojams. Paaiškinimai, esą reikėtų papildomų pajėgų kontroliuoti žmonių judėjimą, skamba labai netvirtai. Aplinkkeliais priversti važinėti kauniečiai degalams ir transporto bilietams išleidžia nepalyginti daugiau pinigų, negu reikėtų lėšų porai papildomų darbuotojų.
Galbūt net vertėtų imti simbolinę 1 lito rinkliavą už galimybę greitai atsidurti kitoje upės pusėje. Gyventojai liktų patenkinti ir dar šiek tiek pinigų subyrėtų tilto statybai.
Prieš metus iškilmingai sprogdinant senąjį tiltą miesto valdžia žadėjo, kad statybų metu bus nutiestas pontoninis tiltas, tačiau pažadas liko netesėtas. Argumentas -- per brangu.
Galbūt išties būtų per brangu, jeigu automobiliai naujuoju 102 mln. litų vertės Panemunės tiltu pradėtų riedėti, kaip iš pradžių planuota, 2014-ųjų rudenį.
Jau dabar aišku, kad įkurtuves teks atidėti. Mat didžiąją dalį projektui reikalingų pinigų žadėjusi Susisiekimo ministerija, pasikeitus politinei situacijai, pirštu rodo į Kauno savivaldybę: jeigu jums reikia tilto, patys ieškokite ir pinigų.
Kauno savivaldybė tilto statybai buvo numačiusi skirti tik 30 mln. litų, o darbai šiemet nesustojo tik todėl, kad savo pinigus leidžia bendrovė "Kauno tiltai".
Būtų nuostabu naująjį Panemunės tiltą išvysti 2015 metais, tačiau atidarymo juostelės perkirpimo ceremonija gali būti atidėta dar vėlesniam metui. Įvertinus šiuos pokyčius, pontoninis tiltas tikrai praverstų ir nebūtų per brangus, tačiau dabar turbūt išgirstume, kad jį tiesti -- per vėlu.
Panemunės gyventojams geriau išvis neprisiminti M.K.Čiurlionio tilto statybos istorijos. Darbai prasidėjo 1991 metais ir tikėtasi, kad jau po ketverių metų juo važinės mašinos.
Tąkart viskas klostėsi labai panašiai -- dėl lėšų stygiaus 122 milijonus litų kainavusio tilto statyba užtruko net 11 metų ir pagal šį rodiklį jis gali pakliūti į Lietuvos rekordų knygą. Reikia tikėtis, kad šįkart rekordas nebus pagerintas.
Stebina platūs miesto valdžios užmojai neturint užtikrinto projektų finansavimo šaltinio. Dėl nevykdomų įsipareigojimų vėliau tenka raudonuoti ir patirti karčių pralaimėjimų teismuose. Taip nutiko sprendžiant savivaldybės ginčą su bendrove "Kamesta" dėl transporto mazgo ties Vytauto Didžiojo tiltu.
Nepaisant visų praeities pamokų, vis garsiau kalbama apie pietrytinį aplinkkelį su tiltu per Kauno hidroelektrinę. Šio sumanymo žadama imtis po metų ar dvejų.
Tiesiant kelią reikės susitarti su maždaug 200 žemės sklypų savininkų dėl jų turto paėmimo visuomenės poreikiams. Šis procesas taps milžinišku iššūkiu, nes ginčai teismuose dėl Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje esančių privačių žemės sklypų vyksta jau beveik porą dešimtmečių. Dabar įstatymai aiškiau nustato žemės sklypų paėmimo tvarką, tačiau galima spėti, kad konfliktų bus į valias.
Dar daugiau jų iškils pradėjus miesto simboliu laikomos Laisvės alėjos rekonstrukciją, mat miesto valdžia šio projekto dar neišsižadėjo ir startą žada jau artimiausiais metais.
Reikėtų iš anksto pasiruošti nuomonių, pasiūlymų, reikalavimų, o galbūt net ultimatumų lavinai. Taip pat neužmiršti pasirūpinti finansavimu, kad kauniečiams ir miesto svečiams nereikėtų kelerius metus laviruoti tarp duobių bei pastolių. Jeigu pinigų nėra, geriau porą metų palaukti.
Kita Laisvės alėjos rekonstrukcija turbūt vyks ne anksčiau kaip po pusšimčio metų, todėl tikrai svarbu, kaip visą šį laiką atrodys Kauno vizitinė kortelė.
"Laikinoji sostinė"
