Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Abligienė sakė, kad pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą savivaldybės buvo įsipareigojusios atlikti Lietuvoje esančių kapinių reviziją. Tačiau tam pritrūko lėšų.
„Kapinės nelaikomos labai svarbiu dalyku, jas suskaičiuoti ir išmatuoti nėra pigu, o juk savivaldybėse visada atsiranda opesnių dalykų“, – sakė V.Abligienė.
Be to, jos teigimu, net nėra tiksliai apibrėžtas inventorizavimo turinys – ar reikia surinkti duomenys tik apie dideles kapines ar ir apie visų bažnytkaimių arba net atskiras kapavietes.
V.Albligienė sakė, kad anksčiau Lietuvoje buvo suskaičiuota apie 7 tūkst. kapinių, tačiau į šį skaičių tikrai neįeina visos. Ji taip pat nesiryžo spėti, kokį plotą jos visos bendrai užimą.
Kultūros ministerijos saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėjos Irmos Grigaitienės vardintų į kultūros paveldą įtrauktų kapinių plotai labai skirtingi.
Pavyzdžiui, Kauno Žaliakalnio žydų kapinių plotas 8,1 hektaro, o Vilniaus Antakalnio kapinės beveik dvigubai didesnės – 15,6 hektaro.
Populiarėja kolumbariumai
Vienintelio Lietuvoje Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas sakė, kad jų paslaugos kuo toliau, tuo labiau populiarėja.
Prieš 2 metus įsteigtame krematoriume kremavimas atliktas jau virš 3200 kartų. Pirmais metais kremuoti buvo 1360 palaikų, tad skaičius auga.
V.Labanauskas sakė, kad kolumbariumų, kur laikomos urnos, Lietuvoje trūksta. Tačiau savivaldybės jau ėmėsi spręsti šią problemą – jų nori ir stato.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 kolumbariumai – Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Rokiškio ir Vilniaus rajonų ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.
Jis pastebėjo, kad kolumbariumai užima kur kas mažiau vietos, nei įprastos kapinės. Be to, kremuotą kūną palaidoti galima 0,5 kv. m plote, kai karstui reikia bent poros metrų.
Urnas galima laidoti ir įprastose kapinėse, o dėl to, kad jos užima nedaug vietos kapinių nereikia plėsti.
„Urnas galima laidoti ten, kur yra artimųjų kapai, net jeigu ten netilptų karstas“, – sakė krematoriumo direktorius.
Lietuvoje įsivyrauja visai Europai bendra tendencija, kad kapinių ploti reikia nebeplėsti.
V.Labanauskas pastebėjo, kad mirusiojo artimieji turi galimybę pasirinkti ekologiškas urnas, kurios greitai suirsta. Taip pat galima urnas laikyti kriptose, kur jos išsilaikys labai ilgai.
Tiesa, reikia pastebėti, kad kremavimas kartu su urna ir jos saugojimu kolumbariume gali atsieiti nuo 2 iki 3 ar daugiau tūkst. Lt.
Tuo metu laidojant tradiciškai kainuos tik karstas – už kapavietę mokėti nereikia.
