Pati Valstybės kontrolės vadovė G.Švedienė sako, kad ji kreipėsi ne tik dėl savo algos. Ji su kolegomis prašo, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, kaip bus elgiamasi su per krizę sumažintais valstybės tarnautojų atlyginimais, ar buvo sąžininga politika daugiausiai uždirbusių valdininkų algas nurėžti labiausiai.
Antradienį Valstybės kontrolėje lankėsi už parlamentinę kontrolę atsakingas Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis. Jis domėjosi, „kokie buvo motyvai kreipiantis į teismą dėl, kaip manoma, neteisėtai sumažintų atlyginimų valstybės pareigūnams.“
Valstybės kontrolierės alga buvo sumažinta apie 30 proc. G.Švedienė sako, kad savo skundo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo neatsiims. Jos pavyzdžiu dėl per krizę sumažintų algų yra pasekę daugiau kaip tūkstantis valstybės tarnautojų.
„Tai nėra asmeninė problema, tai nėra problema tik mano institucijos. Tai yra visų institucijų, kuriose dirba valstybės pareigūnai, problema“, – kalbėjo G.Švedienė.
Valstybės kontrolierė paaiškino, jog įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutartį ir Vyriausybei atstačius atlyginimus valstybės tarnautojams, „išryškėjo akivaizdus mokėjimo už darbą proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimas“.
Esą atstačius atlyginimus valstybės tarnautojams, Valstybės kontrolėje susidarė tokios apmokėjimo už darbą proporcijos, kai mažesnę atsakomybę turinčių ir siauresnes funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra 22-30 proc. didesnis už įstaigai vadovaujančių valstybės pareigūnų darbo užmokestį.
G.Švedienė sako, kad jos alga yra iki šiol nepadidinta.
Teigiama, jog šiuo metu valstybės kontrolieriaus alga prilygsta departamento direktoriaus pavaduotojo atlyginimui, o kontrolieriaus pavaduotojų atlyginimai yra skyrių vedėjų dydžio. Panašios disproporcijos atlyginimų sistemoje atsirado visose įstaigose, kurioms vadovauja valstybės pareigūnai.
Po Seimo valdybos posėdžio K.Komskis žurnalistams teigė, kad G.Švedienės argumentai politikų neįtkino. Jie prašė, kad G.Švedienė atsiimtų savo skundą.
"Suprantame, kad teisiškai ji skųstis gali, tačiau tokia veikla mums atrodo nemorali. Konstitucinis Teismas ir pats imsis šio klausimo. Reikia palaukti jo sprendimo", - kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas yra gavęs apie du tūkstančius valstybės tarnautojų ir teisėjų skundų dėl per krizę sumažintų algų. Skundais prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės nuo 2009 metų susidariusį nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą.
Konstitucinis Teismas yra pareiškęs, kad atlyginimai teisėjams ir valstybės tarnautojams sumažinti neproprocingai, taigi ir neteisėtai.
