NATO šalių naikintuvai Baltijos šalyse patruliuoja nuo 2004
metų, kai šios šalys tapo visateisėmis Aljanso narėmis. Misija
vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės
Šiauliuose. Estija siekia, jog nuo 2015 metų kasmet viena iš trijų
rotacijų vyktų iš atnaujintos Amario bazės Estijoje, tačiau su
tuo nesutinka Lietuva, tikinanti, jog rotacija tik pabrangintų
sėkmingai veikiančią misiją ir neduotų jokios pridėtinės
naudos.
„Kol kas nematome pridėtinės vertės, jei oro policija keliautų
iš vieno oro uosto į kitą. NATO pabrėžia išmaniąją gynybą,
racionalų išteklių naudojimą. Keliaujant iš vieno oro uosto į
kitą, to dalyko būtų mažai“, - sakė krašto apsaugos
ministras Juozas Olekas.
Jo teigimu, Lietuva pasirengusi paremti kitus NATO projektus
Estijoje, pavyzdžiui, Baltijos gynybos koledžo stiprinimą.
Tačiau Estija nori išnaudoti naują Amario bazę, ir tikina
esanti pasirengusi padengti papildomas išlaidas.
„Amario bazė bus visiškai parengta nuo 2015 metų. Siekiame
vienos rotacijos oro policijai. Bet, be abejo, šį klausimą turime
spręsti kartu kaip draugai - lietuviai, latviai ir estai“,
- sakė Estijos gynybos ministras Urmas Reinsalu.
„Žinoma, kad bus tam tikrų papildomų išlaidų, bet jas padengs
Estija. Suprantame lietuvių sentimentus, bet esame draugai, turime
diskutuoti atvirai. Esu optimistas, kad pavyks rasti bendrą
supratimą“, - sakė Estijos ministras.
Jau ne vienus metus stringantį klausimą Baltijos šalių
ministrai ketina aptarti susitikime gruodžio mėnesį.
Latvija savo ruožtu laikos nuomonės, kad šie nesutarimai
atspindi Baltijos šalių bendradarbiavimo problemas.
„Baltijos šalių bendradarbiavimas išgyvena ne geriausius
laikus. Latvija yra tarp Estijos ir Lietuvos, ir yra labai
susirūpinusi dėl nesutarimų, ar jie būtų energetikos, transporto,
ar karinio bendradarbiavimo srityje. Atskiri klausimai tampa tarsi
įkaitais ir neleidžia matyti platesnės perspektyvos, kad privalome
būti kartu ir kuo greičiau vystyti bendrus projektus“, - sakė
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.
„Svarbiausia ne pati rotacija, o efektyvesnis būdas užtikrinti
mūsų oro gynybą. Tai esminis klausimas. Tai klausimas ne kas ką
daro, o kaip mes galime daryti geriau“, - Lietuvos ir Estijos
nesutarimus pakomentavo Latvijos ministras.