Liepos 23 dieną portalo lrytas.lt žurnalistui ir fotografui atvykus į Vilniaus rajono apylinkės teismą, teko apsisukti ir išeiti, mat teisėja Jolanta Bagdonienė atėjusi paskelbti sprendimo baudžiamojoje byloje, kuri buvo išnagrinėta uždarame posėdyje, žurnalisto ir fotografo paprašė išeiti iš salės. Žurnalistas teisėjos pasiteiravo, ar ji įsitikinusi, kad Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato kitaip. Ši nuskubėjo patarimo ieškoti pas Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkę Laimą Leipuvienę.
Teisėja paklausė teismo pirmininkės
„Byla yra vienas procesas. Joje rašomas protokolas, jis baigiamas rašyti tuomet, kai paskelbiamas sprendimas arba nuosprendis. Tik tuomet pasibaigia bylos nagrinėjimas. Jei buvo paskelbta, kad bylos nagrinėjamas vyks uždarame posėdyje, tuomet viskas, net ir sprendimas, neskelbiamas viešai“, – sakė L.Leipuvienė.
Teismo pirmininkė prisiminė, kad prieš sprendimo skelbimą byloje, kur už lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą kaltinamas I.Dimidovičius, pasitarti buvo užėjusi teisėja J.Bagdonienė.
„Ji pas mane užbėgo, aš jai pasakiau tą patį, ką jums sakau, kad posėdis yra vienas. Jei posėdis buvo uždaras, tai jis iki galo turi būti uždaras – sprendimas turi būti skelbiamas ne viešai“, – sakė teismo pirmininkė.
Teismo sprendimai skelbiami viešai
Tokiu teismo sprendimu stebisi ne tik Teisėjų tarybos sekretorė, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė, bet ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto direktorius prof. Raimundas Jurka. Šie lyg sutarę tvirtina, kad Baudžiamojo proceso kodeksas numato, jog sprendimai baudžiamosiose bylose skelbiami viešai.
L.Garnelienė įsitikinusi, kad nuosprendis visuomet skelbiamas viešai, net jei jis išnagrinėtas uždarame posėdyje: „Gali būti paskelbta įžanginė ir rezoliucinės dalys ir žodžiu paaiškinami motyvai, tačiau gali būti paskelbtas ir visas nuosprendis.“
„Teismų nuosprendžių, priimtų ne viešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai“, – portalo lrytas.lt žurnalistui BPK 9 str. 6 dalį citavo Teisėjų tarybos sekretorė.
Galima teisėjos drausminė atsakomybė
Profesoriaus R.Jurkos teigimu, baudžiamosiose bylose vadovaujamasi bendru – viešumo principu. Teismas išklausęs visų proceso dalyvių gali taikyti įstatyme numatytą išimtį ir bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose, tačiau teismo nuosprendis skelbiamas viešai.
„Įstatyme įsakmiai pasakyta, kad nuosprendis visais atvejais skelbiamas viešai. Jei byla buvo nagrinėjama uždarame posėdyje, tuomet skelbiamos įvadinė ir rezoliucinė (ką teismas nusprendė) – dalys. Labai dažniai trumpai teismas paaiškina, kodėl teismas tokį sprendimą priėmė“, – kalbėjo jis.
Profesoriaus įsitikinimu, Baudžiamojo proceso normų nesilaikymas yra pažeidimas, kuri gali užtraukti teisėjui drausminę atsakomybę: „Jei teisėjas vengia paskelbti nuosprendį viešai, tuomet susidaro įspūdis, kad jis kažko bijo, kad jis praradęs nepriklausomumą.
Manau turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teisėjo drausminės atsakomybės. Kodėl vieniems teisėjams galioja taisyklėms, kitiems ne. Teismas turi paisyti teisinių normų, juolab, kad aukštesnės instancijos teismai jau yra suformavę doktriną tokiose bylose – kai kurie jų net neskelbia uždarų posėdžių“, – sakė jis.
