„Kai mamos kovoja už savo vaikus, kitaip žiūri ir visuomenė“, – mintimis apie kovą už homoseksualų teises dalijosi Rocco mama Angela.
Moteris vadovauja homoseksualų ir jų draugų asociacijos AGEDO Turino skyriui ir teigia kiekvieną dieną kovojanti už LGBT teises – Italijos vaikus.
Į LGBT veiklą įsitraukusi dėl savo sūnaus, moteris padeda ne tik jam, bet ir kitiems homoseksualams ir ypač jų tėvams, susiduriantiems su situacija, kuriai jie būna visiškai nepasiruošę: „Žinia tėvams apie vaiko homoseksualumą dažniausiai būna netikėta – lyg perkūnas iš giedro dangaus, todėl jie pagalbos kreipiasi į mūsų asociaciją.“
Išgirsti, kad vaikas homoseksualus, – sudėtinga
Išgirsti, kad jos vaikas homoseksualus, moteriai buvo nelengva, nes apie galimai kitokią vaiko seksualinę orientaciją informacijos neturėjo, todėl natūralu, kad susitaikyti su tokia žinia jai buvo sudėtinga.
„Nešiodama kūdikį įsčiose galvojau, kad jis gims kaip visi, net nemąsčiau, kad gali būti kitaip, todėl išgirsta žinia ir skaudino, ir baugino. Tik permąsčiusi, kad tai mano sūnus, mokiausi jį pažinti iš naujo“, – pasakojo moteris.
Angela prisimina, kad pirmiausia ji pagalvojo: „Ne, mano sūnus negali būti homoseksualus, tik ne jis.“ Šis laikotarpis, anot moters, tęsėsi ne vieną ir ne porą mėnesių. Supratimas, kad jos sūnus kitoks, – priėmimo laikotarpis – tąsėsi keletą metų.
„Per šį laikotarpį savo vaiką stengiausi pažinti tarsi iš naujo, jį suprasti ir suvokti, kad jis lygiai toks pat, kaip kiti – tik kitokios seksualinės orientacijos. Katalikiškoje visuomenėje pripažinti tai dar sudėtingiau, nes paramos iš aplinkinių nesulauksi“, – pasakojo ji.
Vaiką mokėsi pažinti iš naujo
Pažinusi savo vaiką moteris suprato, kad jos nuomonę apie homoseksualumą formavo ne kas kita, kaip religija ir visuomenėje nusistovėję klaidingi stereotipai, kurie, jos įsitikinimu, užvaldo daugelį tėvų. Supratusi, kad tėvams, turintiems homoseksualių vaikų, reikia pagalbos, ji panūdo padėti kitiems.
„Organizacijos tinklalapyje skelbiami telefonų numeriai, kuriais paskambinę žmonės gali pasikalbėti su savanoriais – motinomis, auginančiomis homoseksualius vaikus. Dažnai mes su tokiais tėvais susitinkame, priimame savo namuose. Kalbamės apie jų baimes. Svarbu, kad jie bendrauja ne su bet kuo, o su panašų vaiką auginančiais tėvais“, – patirtimi dalijosi moteris.
Angelos įsitikinimu, baimė kyla iš nežinojimo ir klaidingos informacijos, kuri tiesiog brukama ir lengvai pasiekiama, o reikiamos informacijos sunku gauti arba jos tiesiog nėra: „Pirmiausia, mes tėvams suteikiame žinių, kad šie suprastų, jog jų vaikas – tiesiog kitokios seksualinės orientacijos, kad homoseksualumas nėra liga.“
Ragina homoseksualų tėvus atsiskleisti
Susivieniję tėvai kovoja su bet kokio pobūdžio homofobijos apraiškomis, rengia akcijas, dalyvauja LGBT bendruomenės renginiuose, eisenose ir demonstracijose: „Einame į mokyklas, pasakojame savo išgyvenimus, kalbamės su žiniasklaidos atstovais. Norime ugdyti visuomenę, šviesti ją, kad ši keistųsi, o ne vadovautųsi klaidingais stereotipais.“
Homoseksualių vaikų tėvus vienijančios asociacijos vadovė sako, kad geriausias būdas padėti savo vaikams – patiems neslėpti, kad vaikas yra homoseksualus, taip, esą, bus lengviau patiems tėvams, o ir visuomenė supras, kad homoseksualūs vaikai atsiranda ne iš kažkur, kad jie – kolegų, draugų vaikai.
„Slėpdami nuo visuomenės, kad jų sūnūs ir dukterys – homoseksualūs, tėvai kenkia patys sau ir vaikams, nes tokiu būdu visuomenė neturi galimybės pažinti realybės“, – įsitikinusi moteris.
