Kaip pranešė LNK žinios, po ilgo teismų maratono, Valstybė
savo žinion susigrąžino vadinamuosius Pranciškonų rūmus. Į
didžiulį senamiestyje esantį pastatą pretenduoja Vilniaus
universitetas ir Pranciškonų eventualų ordinas.
„Tai yra 6 Lenkijos piliečiai, vienuoliai kuriems grąžinta
Pranciškonų bažnyčia ir kurie pretenduoja į visus tuos 6000
kvadratinių metrų. Tas pretendavimo pamatas yra, mano supratimu,
abejotinas, nes jie remiasi, kad 1938 metais okupacinė Vilniaus
valdžia perdavė jiems tuos statinius“, - teigė Vilniaus
universiteto projektų vadovas Audrius Valotka.
Vilniaus universitetas rūmuose norėtų įkurdinti filologus, mat
senuosiuose universiteto rūmuose jie netelpa - pavyzdžiui,
aštuoniolikai Lietuvių katedros darbuotojų yra tik keturios darbo
vietos.
Vyriausybė jau mėnesio pradžioje turėjo nuspręsti, kam
atiduoda pastatą, tačiau sprendimą atidėjo. Pretekstu neatiduoti
pastato vienuoliams gali tapti tai, kad sovietmečiu jis buvo
rekonstruotas.
„Įstatymas reikalauja, kad natūra turtas pareiškėjui gali
būti gražinamas prie tam tikrų sąlygų. Viena jų yra kad bendras
plotas negali būti padidėjęs daugiau nei vienu trečdaliu“, -
aiškino Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis.
Universitetas aiškina, kad pastatas turi atitekti jam, nes čia
kažkada gyveno Jonas Basanavičius, veikė pirmoji lietuviška
mokykla, o registre iki šiol nurodoma, kad pastatas skirtas mokslui.
„Tie lenkų pranciškonai jau 20 metų yra Lietuvoje, bet jie yra
labai uždari, jie nedalyvauja lietuviškose kultūros renginiuose,
neskolina turimų bažnytinio meno vertybių didžiosioms mūsų
parodoms. (...) Iš šešių žmonių tik vienas žmogus teišmoko
lietuviškai susišnekėti. Tai žmonės - ne Lietuvos pranciškonai“,
- sakė A.Valotka.
Su pranciškonais eventualais LNK žinioms susisiekti nepavyko,
mat jų vyresnysis pasitraukė tylai. Vilniaus arkivyskupijos kurija
taip pat nekomentuoja pranciškonų ketinimų susigrąžinti pastato,
esą ji tik žino, kad pastate pranciškonai planuoja užsiimti
sielovada ir ugdymu.
