Jau kitąmet čia, po vienu stogu, įsikurs mokslininkai ir verslininkai, dirbantys aukštųjų technologijų srityje ir kurių sklandžiu bendradarbiavimu nuo idėjos iki produkto sukūrimo bei komercializavimu rūpinsis šiam tikslui preš metus įkurtas KTU Inovacijų ir verslo centras.
Tikimasi, kad ši, beveik 150 mln. litų siekianti Europos Sąjungos investicija į mokslo plėtrą, padės sukurti Europoje ir pasaulyje galinčias konkuruoti studijų programas ir prisidės prie itin aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo ir gamybos Lietuvoje.
„„Santakoje“ turėsime pilną technologinį ciklą, kuris leis pagaminti kurio nors produkto prototipą ir net atlikti nedidelę serijinę gamybą. Dėl to kils ir tyrimų, ir gaminių kokybė“, – teigia KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius.
Medžiagų mokslo institutas jau turi sėkmingo bendradarbiavimo su įmonėmis patirties. Šiame institute buvo sukurtos ir sėkmingai masinei gamybai pritaikytos optinės apsaugos priemonės – hologramos, tvirtinamos ant įvairiausių daiktų – nuo paso iki kompensuojamų vaistų knygelės. „Tai – tik vienas nedidelis mūsų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys“, – pasakoja S.Tamulevičius.
„Santakos slėnyje“ visą naujausią įrangą turės ne tik Medžiagų mokslo instituto tyrėjai, itin laukiantys ypatingos laboratorijos – švaros kambario atidarymo. Naujausia įranga čia naudosis energetikos, darniosios chemijos, biofarmacijos, informacinių technologijų ir kitų mokslų atstovai.
Mokslo žingsnis verslo link
„Universitetuose ir institutuose sukuriami dideli, fundamentalūs ir labai kokybiški darbai. Tačiau tokiose institucijose neretai trūksta kito žingsnio – orientacijos į šių darbų pritaikomumą.
Tikimės, kad turėdami pažangiausias technologijas „Santakoje“, galėsime verslui pasiūlyti ne vieną naują prietaisą ar struktūrą. Be to, verslas galės tiesiogiai dalyvauti kuriant šiuos dalykus“, – sako S.Tamulevičius.
S.Tamulevičius taip pat priduria, kad naujausių technologijų pritaikomumas versle – nemenkas iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Baltijos jūros regiono šalims.
Stengiantis stiprinti ryšį tarp mokslo ir verslo, centrus, panašius į „Santakos slėnį“, turi beveik visos Europos šalys, tačiau, ko gero, žymiausias toks projektas įsikūręs JAV – tai pasaulinį žinomumą turintis „Silicio slėnis“, prie kurio atsiradimo prieš du dešimtmečius stipriai prisidėjo šalia esantis Stenfordo universitetas. Šiuo metu Europos universitetai taip pat stengiasi inicijuoti tokių slėnių atsiradimą ir šie projektai sėkmingai prigyja.
Moderniausia įranga galės naudotis studentai
„Santakos slėnis“ bus atviras ne tik mokslininkams, verslininkams, bet ir studentams. S. Tamulevičius teigia neabejojantis, kad tai padės vystyti studijų programas, kurios galės konkuruoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Pasak jo, daugiausia laiko prie naujų įrenginių ir laboratorijose praleis doktorantai: „Jie galės dirbti nuo ryto iki vakaro, tam jiems bus suteikiami įrankiai ir sukuriama tinkama darbo aplinka. Magistrai „Santakoje“ atliks tiriamuosius darbus. Be to, kaip ir dabar, į tyrimus bus siekiama įtraukti geriausius bakalauro studentus, siejančius savo ateitį su mokslu “, – sako S.Tamulevičius.
Lietuvoje – penki aukštųjų technologijų slėniai
Lietuvoje kuriami penki slėniai – mokslo, studijų ir verslo centrai. Po du Vilniuje bei Kaune ir vienas Klaipėdoje. Iš viso į juos investuojama apie 1 mlrd. Lt Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės dr. Svetlanos Kauzonienės, Lietuvoje dirba daug labai profesionalių, pasaulinio lygio mokslininkų, mūsų mokslo centrai bendradarbiauja su pasaulio verslo lyderėmis ir garsiausiais universitetais.
„Lietuvoje kuriami nauji, modernūs pasaulinio lygio mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei mokslinės-eksperimentinės plėtros branduoliai skirti ne tik dabartiniams profesoriams, bet ir dabartiniams studentams ir moksleiviams. Jauniems žmonėms reikia sudaryti geras sąlygas Lietuvoje realizuoti savo idėjas ir taip prisidėti prie šalies ūkio pažangos. Tikiu, kad slėnių dėka ne tik sumažės talentingo jaunimo emigraciją iš Lietuvos, bet ir atvirkščiai – slėnių veikla paskatins mokslininkų imigraciją į Lietuvą“, – sako S.Kauzonienė.
„Saulėtekio“ ir „Santaros“ slėniai Vilniuje ir „Santakos“ slėnis Kaune plėtoja skirtingas technologines ir biomedicinos mokslo kryptis, kaip kad lazerių ir šviesos technologijos, nanotechnologijos, puslaidininkių fizika, biotechnologijos, biofarmacija, informatika, mechatronika, ateities energetika ir kt. „Nemuno“ slėnis Kaune specializuojasi žemės ūkio moksliniuose tyrimuose, Klaipėdoje kuriamas „Jūros“ slėnis plėtos mokslo sritis, susijusias su jūros aplinka ir jūros technologijomis.
