Šiuo metu Lietuvoje negalima gyvulių skersti pagal žydų ir musulmonų tradicijas. Tai daryti buvo uždrausta nuo šių metų pradžios. Teigiama, kad toks sprendimas buvo priimtas, nes Europos Sąjungoje gana populiari nuomonė, jog ritualinis gyvulių skerdimas yra nehumaniškas dėl patiriamo skausmo ir kančių. Gyvūnai yra skerdžiami jų neapsvaiginus, pakėlus virš žemės ir perpjovus kaklo arterijas.
Šią savaitę Seimas pradėjo svarstyti grupės Darbo partijos narių, tarp jų naujosios Seimo pirmininkės L.Graužinienės, pateiktą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą. Jame siūloma įteisinti gyvulių skerdimo būdą atliekant religines apeigas.
Seimo „darbiečiai“ mano, kad įstatymus reikia pakeisti, nes įvedus šį draudimą sumažėjo galimybės eksportuoti lietuvišką mėsą į užsienį.
„Mes girdime verslininkų nuomonę, kad toks draudimas yra nenaudingas. Tai dar viena kliūtis, kuri trukdo lietuviškos mėsos eksportui. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kurią turime su Rusija, į kurią mėsos vežimas taip pat yra ribojamas, turime daryti viską, kad verslininkai rastų kitų eksporto rinkų“, - portalui lrytas.lt teigė Seimo Darbo frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Lietuva jau daugybę metų į Izrealį eksportuoja gyvus veršelius. V.Gapšys įsitikinęs, kad jei jie būtų vežami ne lėktuvais, o skerdžiami vietoje, Lietuvos ekonomikai būtų naudingiau.
„Būtų sukuriama pridėtinė vertė, skerdyklos gautų darbo. Tai kur kas naudingiau, nei išvežti tik gyvulius“, - sako Seimo narys.
Gyvulių skerdimo pagal religines tradicijas įrangą turi bendrovė „Biovela“. Šios įmonės vadovas Virginijus Kantauskas portalui lrytas.lt pasakojo, kad netradiciniu būdu paskerstų gyvulių kiekiai nebuvo labai dideli, tačiau kai kuriais mėnesiais jie sudarydavo net iki 10 proc. viso eksporto.
„Jei įstatymas būtų pakeistas, vėl turėtume daugiau užsakymų. Iš pradžių jų nebūtų daug, tačiau galbūt po truputį daugėtų, nes užklausų vis gauname“, - kalbėjo verslininkas.
Skerdiena iš Lietuvos buvo vežama į Europos Sąjungos valstybes, kur gyvena gausios žydų ir musulmonų bendruomenės.
Lietuvos komercijos atašė Izraelyje Kristina Biraitė sako, kad gyvi veršeliai sudaro apie pusę mūsų eksporto į Izraelį. Tačiau pačios skerdienos Izraelis iš užsienio įsiveža nedaug, nors verslininkai nuolat domisi tokiomis galimybėmis. Ambasados darbuotoja pritaria, kad pakeitus įstatymą Lietuvos įmonėms prasiplėstų eksporto rinkų geografija.
Gyvulių skerdimas pagal religines tradicijas yra draudžiamas Danijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Švedijoje, o nuo šių metų tai padarė ir Lenkija, Konstituciniam Teismui nutarus, kad tokia praktika prieštarauja gyvūnų gerovės įstatymams. Lenkijos Seimas šį draudimą šiais metais bandė panaikinti, tačiau tam nepakako balsų.
Lenkijos ūkininkai musulmoniškoms šalims ir Izraeliui kasmet parduodavo jautienos ir avienos už maždaug 1 mlrd. litų. Toks draudimas užrūstino Izraelį ir vietinę žydų bendruomenę.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija teigia, kad įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje.
„Nepalaikome iniciatyvos, kuria norima atverti kelią masiniam maistinių gyvūnų skerdimui neapsvaiginus. Tai yra brutalu. Skerdyklose gyvūnams yra baisi patirtis stebėti kitus paskerstus sukabintus gyvūnus“, - BNS sakė organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Vienos iš keturių didžiausių skerdyklų Lietuvoje, bendrovės „Agaras“ vadovas Petras Vainoras BNS taip pat sakė skeptiškai vertinantis bandymus Lietuvoje įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą. Pasak jo, tai nehumaniška ir pareikalautų didelių investicijų.
„Vertinu labai skeptiškai, tai yra žiaurus elgesys su gyvuliais. Nehumaniška tiek gyvulio atžvilgiu, tiek visiškai neatitinka mūsų tautos mentaliteto. Pagal Europos Sąjungą, pirmiausia privaloma gyvulį apsvaiginti ir tik po to jį galima skersti. Ritualinio skerdimo atveju būtų kitaip“, - BNS sakė P.Vainoras.
Lietuvos žydų ir musulmonų bendruomenės sveikina tokią iniciatyvą.
