Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, kurios
leistų neapsvaiginto maistinio gyvūno skerdimą pagal religinių
apeigų reikalavimus. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai
ir prezidentės parašas.
Projektą pristatęs ir skubos tvarka jį svarstyti siūlęs Darbo
partijos atstovas Vytautas Gapšys teigė, jog įstatymo pataisos
atvertų galimybes eksportuoti mėsą į arabų šalis ir Izraelį.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija teigia, kad
įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės
apsaugos srityje.
„Nepalaikome iniciatyvos, kuria norima atverti kelią masiniam
maistinių gyvūnų skerdimui neapsvaiginus. Tai yra brutalu.
Skerdyklose gyvūnams yra baisi patirtis stebėti kitus paskerstus
sukabintus gyvūnus“, - BNS sakė organizacijos vadovė Brigita
Kymantaitė.
Europos Sąjungos reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų
sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo
žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės
ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios
nuostatos atliekant religines apeigas.
B.Kymantaitės teigimu, valstybės narės gali netaikyti
religinių išimčių. Atitinkamos nuostatos, be jokių išlygų
draudžiančios neapsvaigintų gyvūnų žudymą, taikomos Lenkijoje,
Suomijoje, Švedijoje, Maltoje, Slovėnijoje.
„Lietuva taip pat yra pažengusi į priekį, ir toks įstatymas
būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje“, -
sakė ji.
Vienos iš keturių didžiausių skerdyklų Lietuvoje, bendrovės
„Agaras“ vadovas Petras Vainoras BNS taip pat sakė skeptiškai
vertinantis bandymus Lietuvoje įteisinti ritualinį gyvulių
skerdimą. Pasak jo, tai nehumaniška ir pareikalautų didelių
investicijų.
„Vertinu labai skeptiškai, tai yra žiaurus elgesys su gyvuliais.
Nehumaniška tiek gyvulio atžvilgiu, tiek visiškai neatitinka mūsų
tautos mentaliteto. Pagal Europos Sąjungą, pirmiausiai privaloma
gyvulį apsvaiginti ir tik po to jį galima skersti. Ritualinio
skerdimo atveju būtų kitaip“, - BNS sakė P.Vainoras.
Pasak „Agaro“ vadovo, ritualiniam gyvulių skerdimui tektų
įsigyti specialią įrangą - rėmus, į kuriuos gyvulys įvaromas
prieš skerdžiant, arba vadinamąjį „bokštą“, kuriame jis prieš
skerdimą būtų pakabinamas žemyn galva.
„Tai būtų nemažos investicijos. Verslininkams įdomios naujos
rinkos, tačiau kai klausimas prieina prie konkretaus darbo, neaišku,
ar jos galiausiai atsivers“, - BNS sakė P.Vainoras.
Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra
įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo sausio 1 dienos
buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje.
Šios šalies Konstitucinis Teismas nutarė, jog tokia praktika
nesuderinama su gyvūnų teisių įstatymu. Lenkijos draudimą
sukritikavo Izraelis ir kai kurie vietos verslininkai.
Prieš uždraudžiant ritualinį skerdimą, Lenkija kasmet
eksportuodavo apie 90 tūkst. tonų halalinio reikalavimus
atitinkančios jautienos į musulmonų šalis, daugiausiai Turkiją,
taip pat košerinės mėsos į Izraelį. Šio eksporto vertė siekė
250-350 mln. eurų (0,86-1,2 mlrd. litų) per metus.
Lietuvos žydų bendruomenė pasveikino siūlomas pataisas, ir
teigė, kad jos būtų naudingos Lietuvos ekonomikai.
„Lietuvos žydų bendruomenė vertina šias pataisas teigiamai ir
mano, kad jos bus naudingos Lietuvos ekonomikai ir užsienio
investicijoms Lietuvoje. Košerinis skerdimas egzistuoja
tūkstantmečius ir susijęs su giliomis žydų tradicijomis. Jis buvo
leidžiamas ir A.Smetonos Lietuvoje“, - BNS sakė bendruomenės
pirmininkė Faina Kukliansky.
Ji paaiškino, kad pagal Torą, gali būt valgoma mėsa, kuri
atitinka dvi sąlygas - gyvulys turi turėti skeltas kanopas ir
atrajoti. Gyvuliai, kuriuos leidžiama valgyti, turi būti paskersti
pagal tam tikrą ritualinį skerdimo būdą, vadinamą „shechitah“,
kad būtų sukelta kuo mažiau skausmo gyvūnui. Be to, prieš valgant
mėsą būtinas visiškas kraujo iš jos pašalinimas, sakė
bendruomenės pirmininkė.
Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro vadovas muftijus Romas
Jakubauskas laikėsi panašios pozicijos.
„Lietuvai atsivertų tam tikros eksporto galimybės į įvairias
šalis. Lietuvos įmonėms tikrai būtų daugiau galimybių
išsiplėsti, nes Lietuvoje rinka yra nedidelė“, - BNS sakė
R.Jakubauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius sakė,
kad musulmonai gali valgyti tik tokią skerdieną, kai gyvulys yra
skerdžiamas sąmonės būsenoje, perrėžiant gerklę ir kaip
įmanoma greičiau nuleidžiant kaip įmanoma daugiau kraujo.
„Kraujo jokiu pavidalu musulmonai negali vartoti. Skerdžiant
gyvulį yra pasakoma, kad tai daroma Dievo vardu, tai simbolinė,
religinė dalis. Praktinė ir estetinė dalis yra tai, kad kraujo
neturi būti mėsoje“, - BNS sakė profesorius.
Pasak E.Račiaus, pagal islamo tradicijas, skersti gyvulį
turėtų musulmonas, tai negalėtų būti daroma antisanitarinėmis
sąlygomis.
Dabar įstatymas įtvirtina, kad „skersti ūkinius gyvūnus
religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus
teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų
apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst.
žydų, tačiau judėjų tikėjimą išpažino tik maždaug trečdalis
iš jų. Surašymo metu šalyje buvo 2,7 tūkst. musulmonų sunitų.
