„Valstybinės kalbos tose vietovėse, kur galėtų atsirasti
vietovardžių pavadinimai (vietovardžių, kur gyvena daugiau lenkų,
pavadinimai būtų rašomi ir lenkų kalba. - Red.), reikšmė tikrai
nesumažės, nes mes kalbame tiesiog apie papildomą kitos kalbos
įvedimą, kuris galbūt netgi būtų labiau simboliškas, bet
valstybinės kalbos statusas ir reikšmė tikrai nesumažėtų“, - sakė
kultūros viceministras Edvardas Trusevičius.
Kultūros ministerijos parengto projekto kratosi net pats
ministras.
„Kaip tai realizuoti, kol kas sunkiai įsivaizduoju, nes
paimkime, kad ir Švenčionių savivaldybę, jeigu Pabradėje,
Adutiškyje ten gyvena jau lietuviai, bet atvažiavęs žmogus iš
Pabradės į Adutiškį jis ir seniūnijoje, ir visur kitur reikalaus,
kad priimtų, kalbėtų, atsakytų jam jo gimtąja kalba“, - teigė
kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Dėl lenkų ir rusų kalbų vartojimo valstybės įstaigose įstatymo
projektas numato lenkų ir rusų kalbomis rašomų gatvių ir
vietovardžių pavadinimus.
Kalbininkai baiminasi, kad leidus nelietuviškus užrašus
įsivyrautų chaosas.
„Valstybinė lietuvių kalba yra viena mūsų valstybėje ir ji
vartojama visais visuomeninio gyvenimo atvejais. Jei mes dabar į
viešumą paleidžiame antrą kalbą, tai netrukus, manau, atsiras
baltarusių ir rusų, galbūt ir vokiečių, nieks nežino, kokių dar“, -
sakė kalbininkas Antanas Smetona.
Teisininkai nuogąstauja, kad toks įstatymas diskriminuotų
lietuvių kilmės piliečius - nekalbantiems lenkiškai ar rusiškai
būtų sudėtinga įsidarbinti savivaldybėse, kuriose gyvena daug lenkų
ar rusų. Taip pat kitos kalbos įvedimas tautinių mažumų atstovų
neskatintų integruotis į Lietuvos visuomenę. Įstatymas netgi
sukeltų problemų Latvijai, nes pagal Lietuvos precedentą Latvijos
bei Estijos rusai galėtų reikalauti įteisinti rusų kalbą kaip antrą
valstybinę Rygoje bei Taline.
