Bet apskritai pasaulyje šlovės šiam vyrui netrūksta. Jo ekonomikos veikalai, kuriuose daugiausia rašoma apie akcijų rinką, graibstomi kaip bestseleriai, nuomonės klausoma Davoso ekonomikos forume, su juo konsultuojasi pasaulio galingiausieji.
Lietuviai per kiekvienus Nobelio premijų teikimus patyliukais svarsto, kada ateis tas laikas, kai šią prestižinę premiją gaus lietuvis – ne lietuvių kilmės žydas ar pusiau lietuvis, pusiau lenkas, o tikras, grynakraujis mūsų tautietis. Bet mažai kas žino, kad tas laikas jau atėjo. Žmogus, kuriam šiemet įteikiama Nobelio ekonomikos premija, ir kuris, jeigu tikėsime britų žurnalo „Prospect“ sudarytu iškiliausių pasaulio protų sąrašu, yra 55 pagal protingumą žmogus Žemėje, yra tikrų tikriausias lietuvis, trečios kartos emigrantas.
Jo pavardė – Shilleris – iš tiesų yra senelio į JAV iš Lietuvos atsivežta pavardė Šileris. O garsiojo ekonomisto senelės pavardė buvo Radzivilaitė. R.Shillerio prašymu šeimos geneologiją išsamiai išstudijavo jo pusseserė, režisierė Nijolė Krotkutė.
Gali būti susijęs su Radvilomis
„Jis absoliučiai lietuviškos kilmės“, - tvirtino ji. Iš tėvo pusės Šileriai kilę nuo Mažosios Lietuvos, tad kažkurioje kartoje galėjo būti giminystės ryšių su vokiečiais, tačiau to nepavyko atsekti. Bet motinos linijos istorija – dar labiau intriguojanti. Radzivilų pavardė leidžia manyti, kad pasaulinio garso ekonomisto gyslomis gali tekėti ir Lietuvos didikų Radvilų kraujas. Tiesa, tai tik hipotezė.
Giminės istoriją tyrinėjusiai pusseserei pavyko išsiaiškinti, kad protėvis Radzivila buvo Žygimanto Augusto laikų matininkas, atvykęs į Žemaitijos ekonomiją daryti matavimų valakų sistemai. „Radvilos perkėlė savo matininkus į Žemaičių ekonomiją. Jie ten apsistojo, gavo įvairių privilegijų“, - pasakojo N.Krotkutė. Ar matininkas Radzivila buvo didikų Radvilų kraujo giminė, dabar sunku atsekti.
Vienas iš tų Radzivilų nuo Jakaičių dalyvavo Žemaičių sukilime kartu su Pauža. „Jie buvo teisti Kauno teisme ir ketvirčiuoti, galvos iškabintos Joniškyje“, - kalbėjo R.Shillerio pusseserė. Pasak jos, teismo įrašuose nurodoma, kad Radzivila savo kalboje sakė, jog jų giminė labai garbinga, jie čia gyvena jau 200 metų ir visada buvo laisvi, todėl nepasiduos ir neleis savęs padaryti baudžiauninkais.
Tokie jie ir liko – laisvi valstiečiai, gana turtingi, išsiplėtė po visą Joniškio rajoną. N.Krotkutės senelė ir R.Shillerio senelis buvo sesuo ir brolis, jie gimė Rimšonių kaime. R.Shillerio senelis Vincas Radzivila 1907 metais išvyko į Ameriką, bėgdamas nuo rekrutų. Amerikoje sutiko ir vedė savo kraštietę lietuvę. Jiems gimė R.Shillerio motina, o N.Krotkutės teta Birutė Radzivilaitė.
O R.Shilerio senelis iš tėvo pusės buvo iš Tauragės rajono, Gaurės kaimo. Kartu su žmona jis išvyko į JAV ir ten susilaukė Bronislavo, vėliau persivadinusio Benjaminu, Shillerio. Būdami kilę iš Mažosios Lietuvos, Šileriai galėjo turėti ir vokiško kraujo.
Pradžioje Shileriai gyveno Čikagoje, po to Detroite. R.Shillerio tėvas buvo inžinierius, padaręs reikšmingą atradimą dūmų neutralizavimo srityje, o motina daugiausia buvo namų šeimininkė. R.Shilleris turi dar vieną brolį, kuris jau pensijoje, o anksčiau dirbo „Ford“ gamykloje administracijos padalinio vadovu.
R.Shilleris mokslus baigė Masačusetse, o po to apsigyveno Jeilyje, yra Jeilio universiteto profesorius, vadovauja ekonomikos katedrai. Jis yra vedęs amerikietę vaikų psichologę, turi du sūnus. Vyresnysis seka tėvo pėdomis – yra ekonomistas, o jaunesnysis studijuoja filosofiją.
Lietuvoje dėmesio nesulaukia
Su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais mokslininkas palaiko glaudžius ryšius. „Mes su juo labai draugaujam. Aš pas jį buvau Amerikoje, jis tris kartus buvo Lietuvoje. Dar vieną kartą aš jį lydėjau Maskvos ekonomistų suvažiavime“, - sakė N.Krotkutė.
Lietuviškai R.Shilleris nebemoka, nors abu jo tėvai dar puikiausiai mokėjo. Dabar pasako tik „labą dieną“. Su pusbroliu giminės kalbasi rusiškai – šią kalbą jis neblogai išmoko, kai M.Gorbačiovo laikais teko bendradarbiauti su rusų ekonomistais.
Tačiau vienas garsiausių pasaulio ekonomistų laiko save tikru lietuviu, domisi protėviais, pats paprašė pusseserės sudaryti genealoginį medį.
Tik Lietuva, visai kitaip, nei likęs pasaulis, juo nesidomi. Devintajame dešimtmetyje, jau būdamas stiprus amerikiečių ekonomistas, atvykęs į Lietuvą, jis norėjo pabendrauti su mūsų ekonomistais. Paprašė pusseserės surasti Ekonomikos instituto direktorių, su kuriuo buvo susitikęs JAV. Tačiau pastarasis Lietuvoje nepanoro priimti būsimojo Nobelio premijos laureato.
Paskutinį kartą R.Shilleris Lietuvoje lankėsi 2005 m. rudenį, pakvietus baltarusių universitetui EHU, įsikūrusiam Mykolo Romerio universiteto patalpose. Skaitė ten pranešimą. „Aš pranešiau Mykolo Romerio universiteto ekonomistams, bet jie nesusidomėjo. Nors jo knyga tuo metu jau buvo išversta į 17 pasaulio kalbų“, - sakė giminaitis.
Kai A.Krotkus nusiuntė R.Shilleriui sveikinimą laimėjus Nobelio premiją, giminaitis atrašė: „Stebiuosi, kad sužinojai šitą naujieną. Paieškojau google.lt ir neradau nieko lietuvių kalba. Tu tikriausiai perskaitei tai užsienio spaudoje. „Google“ radau 62 tūkst. naujienų pranešimų anglų kalba, bet nė vieno lietuviškai.“
Beje, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius laišku pasveikino vieną iš šių metų Nobelio chemijos premijos laureatų - litvaką Michaelą Levittą, kurio šeima kilusi iš Plungės, ir pakvietė jį atvykti į Lietuvą. Tuo tarpu tikras lietuvis R.Shilleris jokio panašaus sveikinimo iš Lietuvos nesulaukė - tiktai iš giminaičių.
Tačiau, A.Krotkaus manymu, sudalyvavęs Nobelio premijų įteikimo ceremonijoje Švedijoje, R.Shilleris atvyks ir į Lietuvą – paprastai stengiasi, netoli būdamas, užsukti ir čia, į savo protėvių kraštą. Kas žino, gal šį kartą su juo panorės susitikti ir kas nors iš Lietuvos ekonomistų.
Išsiblaškęs profesorius
Tiek N.Krotkutė, tiek A.Krotkus, paprašyti apibūdinti R.Shilerį kaip žmogų, pirmiausia paminėjo profesorišką išsiblaškymą. Abu juokdamiesi prisiminė jo viešnagę Lietuvoje vėlų 2005 m. rudenį, kuomet spalio pabaigoje iš Italijos jis atskrido vasariškai apsirengęs.
„Atvažiavo pusnuogis, o buvo šalta. Nusigandau jį pamačiusi oro uoste, pamaniau, kad jis susirgs man čia. Kai baigęs studijas pirmą kartą atvažiavo į Lietuvą, gal 1972 metais, čia susirgo gripu. Tada skubiai išvažiavo į Vokietiją ir sirgo dvi savaites“, - prisimena pusseserė.
Visa laimė, tada A.Krotkus paskolino profesoriui savo striukę. Nors ir didoka, ji puikiai atitarnavo ekonomikos genijui visą viešnagės protėvių žemėje laiką ir dar pravertė nusileidus Niujorke, kur taip pat buvo pasirodęs sniegas.
Pasak pusseserės, R.Shilleris visa savo esybe pasinėręs į darbą. Kai ji lankėsi JAV, jis lydėjo pusseserę į Niujorką ir Bostoną, operą ir muziejus. „Traukinyje jis visą laiką dirbo, aš jam nekliudžiau. Kol aš lankiau muziejų, jis apačioje sėdėjo su kompiuteriu ir dirbo“, - prisiminė N.Krotkutė.
Tačiau jis nėra vienpusis žmogus, domisi menu. Kur nors apsilankęs, visada parašo pusseserei, ką pamatė.
Kiti iš Lietuvos kilę laureatai
1961 m. Nobelio chemijos mokslų premiją gavo Melvinas Calvinas už fotosintezės elektrocheminių procesų tyrimą. Jo tėvas – emigrantas iš Kalvarijos.
Pirmasis iš Lietuvos kilęs Nobelio premijos laureatas buvo 1980 metais apdovanotas Česlovas Milošas.
Po poros metų už chemijos mokslo laimėjimus apdovanotas Želvoje gimęs Aronas Kliugas.
1985 m. šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas Bernardas Lounas buvo apdovanotas Nobelio premija kaip vienas iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių. Jis gimė 1921 metų birželį Utenoje, o 1935 m. su šeima išvyko į JAV.
1991 m. Nobelio literatūros premiją gavo Nadine Gordimer už Apartheido režimo skaldymą plunksnos jėga.
1996 m. lietuvių emigrantų anūkas Davidas Lee gavo 1/3 Nobelio premijos už fizikos tyrinėjimus.
1998 m. Gertrude Ellion gavo apdovanojimą fiziologijos ir medicinos srityje. Už fiziologijos ir medicinos tyrimus 2002 metais 1/3 premijos buvo skirta Sidney'ui Brenneriui.
2013 m. 1/3 chemijos nobelio premijos pelnė litvakas Michaelas Levittas.
