Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė
džiaugėsi, kad vetuodama pataisas šalies vadovė „nerado
reikšmingų spragų“.
Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė apgailestavo,
kad Seimas į įstatymą neįkėlė saugiklių, kurie būtų taikomi
mažos vertės pirkimams.
Prezidentės teigimu, įstatymai neturi atverti kelio didesnei
korupcijai ir neracionaliam lėšų naudojimui bei privalo užtikrinti
sąžiningą konkurenciją. Pasak šalies vadovės, jokie viešieji
pirkimai negali būti vykdomi paslapčiomis. Todėl siūloma įstatyme
numatyti prievolę viešai skelbti informaciją ir apie pradedamus
mažos vertės pirkimus, jų laimėtojus ir sudaromas sutartis.
Seimas dvigubai - nuo 100 tūkst. litų iki 200 tūkst. litų
spalio pradžioje padidino mažos vertės viešųjų pirkimų ribą,
perkant prekes ar paslaugas, bet paliko galioti dabartines 0,5 mln.
litų „lubas“, perkant darbus. Seimas taip pat panaikino išimtį
politinėms partijoms, pagal kurią joms nebuvo taikomos Viešųjų
pirkimų įstatymas. Tačiau perkant paslaugas, įstatymas nebus
taikomas politinių partijų reklamai, propagandinių filmų ir
vaizdajuosčių gamybai.
Seimas taip pat buvo nustatęs, kad perkančioji organizacija apie
bet kokį pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją, pirkimo
sutartį turės informuoti leidinyje „Valstybės žinios“ - taip
Seimas sudarė galimybes toliau dirbti leidyklai, kuri nuo kitų metų
turėjo nutraukti savo veiklą
Pakeitimus kritikavo nevyriausybinė organizacija „Transparency
International“ - esą jais siekiama ne supaprastinti viešuosius
pirkimus, o atverti kelią didesnei korupcijai ir neracionaliam
lėšų panaudojimui.
