Vertindami naujausių gyventojų apklausų duomenis sociologai vieningai spėja, kad naujajame Seime pasikeitimų nebūtų labai daug: socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ sustiprėtų populiarumą prarandančių Darbo partijos ir „Drąsos kelio“ sąskaita. Violetinės partijos parlamente apskritai neliktų. Tuo tarpu opozicijoje esančių konservatorių ir liberalų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pozicijos pakistų nedaug.
Portalas lrytas.lt susumavo trijų gyventojų nuomones tiriančių kompanijų – „Vilmorus“, „Baltijos tyrimai“ ir „Spinter tyrimai“ – naujausių apklausų rezultatus. Norint sudaryti apytikslį naujo Seimo paveikslą buvo vertinama tik žmonių, kurie tiksliai apsisprendę, už ką balsuos, nuomonė.
Tokiu atveju, už Socialdemokratų partiją balsuotų apie 38 proc., už Tėvynės sąjungą bei „Tvarką ir teisingumą“ – po maždaug 13,5 proc., už Darbo partiją – apie 13 proc., Liberalų sąjūdį – apie 8 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją – apie 5 proc. rinkėjų. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinktų apie 3 proc. balsų ir į Seimą nepatektų. Kitos partijos gautų dar mažiau balsų.
Pagal tokį skaičiavimą, palyginti su praėjusių metų Seimo rinkimų rezultatais daugiamandatėje apygardoje, socialdemokratai turimų vietų Seime skaičių padidintų nuo 15 iki 29. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų padaugėtų nuo 6 iki 10, konservatorių sumažėtų nuo 13 iki 11. Darbo partijos atstovų, išrinktų pagal partijos sąrašą, sumažėtų nuo 17 iki 10, liberalų – nuo 7 iki 6, o Lenkų rinkimų akcijos atstovų – nuo 5 iki 4.
Prognozuoti rinkimų rezultatus vienmandatėse apygardose, kur išrenkamas dar 71 Seimo narys, sunku, tačiau, įvertinus išaugusį Socialdemokratų partijos populiarumą, galima manyti, kad jie taip pat pakankamai aiškiai laimėtų bent jau rajoninėse savivaldybėse.
„Galima daryti prielaidą, kad taip susiklosčius rinkimams, socialdemokratams formuojant Vyriausybę pakaktų ir vieno koalicijos partnerio“, – spėja „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Tiesa, ji mano, kad realūs rinkimų rezultatai būtų kiek kitokie, nei galima spręsti iš dabar skelbiamų apklausų rezultatų.
„Konservatoriai gautų kiek daugiau balsų, nes jų rinkėjai yra patys pareigingiausi ir jie visada ateina balsuoti“, – sakė sociologė. Prisimindama praėjusių Seimo rinkimų išvakares ji spėjo, kad neapsisprendę, už ką balsuoti, paskutinę akimirką vėl galėtų papildyti socialdemokratų (kaip stipriausios kairiosios jėgos) ir Liberalų sąjūdžio balsų kraitį.
„Įdomu, kaip partijos vadovo pakeitimas paveiktų Darbo partijos rezultatus. Dabar to pasakyti negalima, nes apklausos buvo darytos dar prieš tai, kai partijai pradėjo vadovauti Loreta Graužinienė“, – pastebi R.Ališauskienė.
Portalo lrytas.lt kalbinti sociologai pripažįsta, kad dabartinė situacija yra netradicinė, nes valdančiųjų partijų reitingai (išskyrus Darbo partijos) praėjus metams po rinkimų nekrenta. Dauguma žmonių patenkinti esama situacija, todėl opozicijos populiarumas neauga.
„Jei vertintumėme vartotojų pasitikėjimo rodiklius, Lietuvoje žmonių nuomonė, ateities perspektyvų vertinimai vis gerėja. Žmonės vėl tampa optimistais. Tai, matyt, padeda ir valdžioje esantiems politikams, žmonės vis rečiau juos keikia. Objektyvių priežasčių, kodėl dabar valdžioje esančios partijos tokios populiarios, aš nematau“, – teigė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
