Kas yra didesnis blogis: generalinis prokuroras ar sistema?

2013 m. spalio 15 d. 09:55
Alvydas Medalinskas
Gerokai užsitęsusioje istorijoje apie Seimo pasitikėjimą arba nepasitikėjimą generaliniam prokurorui D.Valiui labiausiai pasigendu diskusijų apie pačią Lietuvos prokuratūros sistemą. Jeigu jau Seimas ėmėsi svarstyti Generalinio prokuroro ir prokuratūros darbą, tai gal Lietuvos piliečiai galėtų išgirsti, kas yra tokio šioje sistemoje, kad, kai tik į ją pakliūna kokio nors įtakingo politiko ar valdančio nemažus finansus asmens byla, ji paprastai yra numarinama arba sulaukia senaties. Visa tai nebuvo svetima ir kitų prokurorų vadovavimo metu, tačiau prie D.Valio tai toliau tęsiasi. Pavyzdžiui, jo vadovavimo metu buvo numarintos garsiosios VEKS bylos.
Daugiau nuotraukų (1)
Lietuvos Generalinė prokuratūra nusipelnė „juodosios dėžės“ vardo. Ne tik todėl, kad įsikūrė tokios architektūros pastate, bet ir dėl to, kad žmonės žino, jeigu ten paklius įtakingo asmens byla, o šis turės „gerą politinį stogą“, jo byla ten ir pradings. Beje, patys prokurorai taip iki šiol ir neatsakė, kaip galėjo būti, kad šio jų pastato statyba kainavo apie 100 mln. litų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Tai atsitiko dar D. Valio pirmtakų laikais, bet ir esant dabartiniam prokurorui šis faktas nebuvo tirtas.
Praktika, kad varnas varnui akies nekerta nusitęsė iki mūsų dienų. Net ir iki ausų korumpuotoje Ukrainoje, kurią dabar ir Lietuva moko, kaip sukurti efektyviai veikiančią teisėsaugos sistemą, vienas prokuroras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už bylų vilkinimą ir kyšio ėmimą. O kiek tokių nubausta Lietuvoje? Kiek atlikta tyrimų, ar prokuroras neturėjo materialinio suinteresuotumo vilkinti bylą?
Politikai kartais patenka į prokurorų akiratį, bet tik tie, kurie perbėga kelią dar įtakingesniems. Tada ir prokurorai supranta, jog tokią bylą reikia tirti nedelsiant, net, jeigu prieš tai ji buvo ilgokai vilkinta. Taip nutiko su Darbo partijos byla, todėl kai kurie šios partijos politikai, žvalgosi į Ukrainą ir bando palyginti save šios šalies ekspremjere J.Tymošenko. Jie tvirtina, kad yra nekalti ir tapo politinio susidorojimo aukomis, nors gali būti, kad vienintelis prokurorų kaltumas yra tik tai, kad į kitų partijų dvigubą buhalteriją, kurios galimą egzistavimą pripažino ne vienos Lietuvos partijos politikai, jie užmerkė akis. Gal ir mastai jų mažesni, apie ką galima tik spėti.
Kitų partijų niekas netyrė. Net tada, kai „ Rubikono“ bylos eigoje rasti duomenys ir įtakingų politikų inicialai, liudijantys apie galimą slaptą buhalteriją. Bylą numarino be atsakomybės tyrėjams ir tiems, kas davė, matyt, nurodymus jiems taip pasielgti. O dabar D.Valys baigė bent vienos, Darbo partijos bylą. Todėl kai kas giria jo darbą.
Blogiausia yra tai, kad ne tik politikai, bet ir visuomenė vertindama šio ar ankstesnio generalinio prokuroro darbą , tai daro per asmeninių simpatijų ar antipatijų prizmę.
Pagal tai, ar byla buvo užvesta kokiam nors nemėgstamam politikui ar ne, ar tokia byla buvo perduota teismui ar ne. Todėl ir dabar Lietuvoje tie, kurie siekia Darbo partijos nesėkmės, dažnai linkę palaikyti D.Valį, o tie, kurie šią partiją remia – teigia, kad prokurorai vykdo politinį užsakymą. Bet tik tada prokurorai, mano manymu, gerai atliks savo darbą, jeigu jie ims tirti bet kurio įtakingo asmens, politinio veikėjo ar finansų magnato bylą, kai tik šis peržengs įstatymą ir tik tada būsime ramūs, kai neabejosime, kad šį darbą jie atlieka sąžiningai. D. Britanijoje ar Skandinavijos šalyse piliečiams nekyla net ir klausimas, kad byla gali būti užvilkinta ar visai numarinta.
Lietuvoje yra kitaip. Ne vienas žmogus netgi galvoja, kad matyti sąžiningai dirbančią mūsų prokuratūrą yra nerealu. Bet prisiminkime, kad tie patys prokurorai Lietuvoje sugebėjo sunaikinti nusikalstamo pasaulio grupuotes pirmaisiais Nepriklausomybės metais, nors stebint to meto baimės, reketo, žudynių atmosferą atrodė, kad tai nerealu.
O štai įtakingų politikų ir kitų asmenų blogų darbų jie, tikrai, nepajėgia ištirti, pradedant nuo privatizacijos, virtusios prichvatizacija, piktnaudžiavimo žemės sklypais ir baigiant vadinamais „otkatais“ iš viešųjų pirkimų, aukšto rango politikų, valdininkų paslaugomis už pinigus verslui ir jų galimu neteisėtu praturtėjimu.
O problema yra ne tik generalinio prokuroro asmuo, jo kvalifikacija, sugebėjimas organizuoti darbą, išaiškinant tokio masto nusikaltimus. Žinoma, tikėtis, kad iš mažo miestelio atvykęs prokuroras, turėjęs vos keletą pavaldinių, bus pajėgus ir prie gerų norų iškuopti šias Augėjo arklides, buvo sunku. Bet svarbiausia ne tai. Aukščiausiojo rango politikai turėtų pripažinti, ar teikdami į pareigas šį žmogų, be rezultatų ieškoję ilgai kitų kandidatų, nekėlė sąlygos, kad nori tik savo valios ir nurodymų vykdytojo.
O toks prokuroras negali sukurti daugiau teisingumo valstybėje. Nepaisant, kas jį tampys už virvutės: Prezidentūra, kuri iki šiol laiko šį generalinį prokurorą tarsi savo nuosavybe ir todėl gina, ar Seimo partijos.
Niekas nepasikeis pašalinus šį prokurorą, jei nebus ištirtos priežastys, leidusios iš šono įtakoti prokurorų darbą, neišsiaiškinus, kaip veikia vidiniai piktnaudžiavimo mechanizmai pačioje prokuratūroje, kurį padorų žmogų, norintį teisingumo valstybėje, paverčia balta varna.
Blogis yra pati sistema, sudaranti prielaidas tokiam piktnaudžiavimui ir manipuliacijoms, o ne D.Valys. Jam galima tik priekaištauti, kad sutiko dirbti tokiomis sąlygomis generaliniu prokuroru. Beje, tai ne vienintelė svarbi institucija, kur aukščiausia teisė - nurodymas iš viršaus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.