Daugelio akys nukreiptos į mus, Lietuvos vardas skamba įvairiuose svarbiuose pasaulio žiniasklaidos pranešimuose. Bet ar sugebame tuo pasinaudoti?
Pasirodo, ne. Antai, „The Wall Street Journal“ žurnalistas Tomas Fairlessas liko pasibaisėjęs, kai jam į rankas pakliuvo oficialus Vilniaus miesto gidas – leidinys turistams „Vilnius in your pocket“.
Reporteris lankėsi Europos Sąjungos finansų ministrų susitikime. Jam, kaip ir kitiems žurnalistams, organizatoriai įteikė „oficialų miesto gidą“, kurio viršelyje – ant oranžinio dviračio Vilniaus senamiesčio gatve važiuojantis „buvęs garsus Rusijos krokodilas Gena“ (būtent taip rašoma „viršelio istorijoje“).
Tiesa, kodėl atstovauti Lietuvai pasirinktas rusiškos, sovietinės kultūros simbolis, T.Fairlessui klausimų nekyla – kas žino, galbūt jis, kaip ir nemažai užsieniečių, sieja Lietuvą ir su matrioškomis. Žurnalistą pašiurpino tai, kaip kritiškai ir negatyviai oficialiame leidinyje pateikiama informacija apie šalį ir miestą.
Niūrus ir nedraugiškas miestas
T.Fairlesso įspūdžiai pasirodė jo tinklaraštyje „The Wall Street Journal“ portale. Straipsnis pavadintas „Lankytojai, saugokitės: netradicinis Lietuvos požiūris į turizmą“. Žurnalistą stebina tokios niūrios ir vargu ar sugundyti užsienio turistus galinčios „Vilnius in your pocket“ frazės, kaip „Lietuvoje siautėja nusikalstamumas“, įspėjimai saugoti automobilius, pinigines ir mobiliuosius telefonus.
Jis perpasakoja „oficialų Vilniaus miesto gidą“, koks baisus klientų aptarnavimas šiame „pusę milijono gyventojų turinčiame mieste“. Valstybės tarnautojai gali būti „nepaprastai abejingi arba net šiurkštūs“, restoranų lankytojai neturėtų nustebti nesulaukę akių kontakto, o jo sulaukę – pamatyti nepagarbos kupiną žvilgsnį.
Brošiūroje turistai perspėjami dėl neatsargaus taksistų vairavimo, vilkimosi paskui kitus automobilius, eismo juostų kirtimų ir pavojingų lenkimo manevrų.
„Vakariečiams, išskyrus italus, pabuvusius šalyje ilgiau nei porą dienų, nebus didelė staigmena sužinoti, kad Lietuvoje – didžiausias žuvusiųjų kelyje procentas Europos Sąjungoje“, – rašoma brošiūroje apie Vilnių.
Sostinė pristatoma kaip nedraugiškas neįgaliesiems – žurnalistas susirūpina, kaip tokiame baisiame mieste turi jaustis Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble'as. „Lietuva vis dar yra nepatogi vieta judantiems kitaip nei dviem gerai funkcionuojančiomis kojomis“, – įspėja brošiūra.
Negailima kritikos ir įstatymų leidėjams. Įstatymas, draudžiantis parduoti alkoholį nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto yra „vienas iš daugelio šalyje priimtų ciniškų teisės aktų, kuris neduoda nieko gero, tiktai nubaudžia šalies varguomenę“. Taip pat minimi faktai, kad Vilniaus autobusų stotis yra „kelianti depresiją“, o surasti policininką, kai jo reikia, yra tas pat, kas „ieškoti patarlėje minimos adatos šieno kupetoje“.
Realus įspūdis – priešingas
Visa laimė, kad korespondentas nepabūgo „Vilnius in your pocket“ gąsdinimų ir išdrįso pats pasivaikščioti po Vilnių. Ir liko sužavėtas. „Šie niūrūs perspėjimai korespondentui pasirodė visiškai nepagrįsti – jis liko sužavėtas gražaus viduramžiško miesto su draugiškais vietiniais gyventojais“, – rašo T.Fairlessas.
Žurnalistas pastebi, kad bauginantys patarimai kertasi ir su toje pačioje brošiūroje pateiktais Vilniaus mero žodžiais, kuris miestą apibūdina kaip „vieną žaliausių“ Europoje, „investicijų pritraukimo lyderį regione“ su „aukštos kvalifikacijos žmogiškaisiais ištekliais“.
Tuo tarpu brošiūros autorius naują miesto vadovo planą pertvarkyti viešojo transporto sistemą apibūdina kaip „komišką“ ir „labai blogai vertinamą“.
„Vis dėlto yra ir naudingas šalutinis tokio žiauraus sąžiningumo poveikis“, – sako T.Fairlessas ir pagiria brošiūros autorių už miesto restoranų ir viešbučių apžvalgą.
Samdomo redaktoriaus paslauga
„Vilnius in your pocket“ leidžiančios UAB „Viyp“ vadovė Rūta Klimavičiūtė gynėsi, kad T.Fairlessas perlenkė lazdą, mat ne viskas apie Vilnių ir Lietuvą rašoma tik blogai.
„The Wall Street Journal“ žurnalistas ištraukė kai kuriuos žodžius iš konteksto. Pavyzdžiui, rašydamas apie nusikaltimus Lietuvoje jis nepabaigė sakinio. Tame sakinyje toliau rašoma, kad eilinių šalies svečių tie nusikaltimai nepalies“, – dėstė R.Klimavičiūtė. Tiesa, dėl tikslumo verta pažymėti, kad „gide“ rašoma „palies nedaug arba iš viso nepalies“.
Paklausta, kodėl pristatant miestą ir šalį pasirinktas toks kritiškas būdas, vadovė aiškino, kad taip nusprendė samdomas redaktorius. Jis pats parašė tekstą, parinko ir viršelio nuotrauką. Oficialiame leidinyje nurodomas tik redaktorius pseudonimas – Sco, tačiau direktorė atskleidė, kad jo pavardė – Richardas Schofieldas, ir paskubėjo pridurti, kad šiuo metu jo Lietuvoje nėra.
Pasirodo, tai britų fotografas, kurį labiausiai domina posovietinių šalių kasdienis gyvenimas. Redaktoriaus, kuriam pavesta užsieniečiams pristatyti Vilnių, tinklalapyje – nuotraukos su medaliais pasipuošusiais karo veteranais, senais kioskais ir kitomis „iškasenomis“, menančiomis jį labiausiai intriguojančius sovietinius laikus.
Pasak R.Klimavičiūtės, panašūs kritiški tekstai būdavo ir ankstesniuose jo redaguotuose „Vilnius in your pocket“ numeriuose.
„In your pocket“ leidiniai visada pasižymėjo ir iš kitų leidinių išsiskyrė savo šmaikštumu ir taikliais aprašymais, pristatančiais ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias miestų puses, dėl to sulaukiame nemažai skaitytojų atsiliepimų, kuriuose išreiškiama padėka už suteiktą naudingą informaciją. Esame atviri ir konstruktyviai kritikai, nes ji padeda būti objektyvesniems, o tai yra vienas iš svarbiausių mūsų tikslų“, – aiškino R.Klimavičiūtė.
Ji pripažino, „Vilnius in your pocket“ redaktorius savo neigiamą patirtį tam tikrose konkrečiose miesto vietose ir įstaigose kai kur per daug apibendrino, ir pažadėjo, kad ateityje stengsis tokių apibendrinimų išvengti.
Dingo iš informacijos centro
Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė sakė, kad po skandalo, kilusio pasirodžius „The Wall Street Journal“ straipsniui, „Vilnius in your pocket“ rugpjūčio–lapkričio mėnesio numeris jų įstaigoje nebeplatinamas ir pirmininkavimo renginiuose nebedalijamas.
Tuo gavau įsitikinti ir pati. Apsilankius centre ir pasiteiravus „Vilnius in your pocket“, darbuotojas apgailestavo, kad šiuo metu leidinio neturi, bet maloniai pasiūlė įsigyti spaudos kioske. Būtent taip ir padariau – vos už du litukus Vilnių dergianti ir sovietinių laikų nostalgija dvelkianti brošiūrėlė atsidūrė „in my pocket“.
„Matote, „Vilnius in your pocket“ yra kompanija, kuri turi teisę pardavinėti tą savo leidinį, nes investuoja į jį pinigų. Šioje vietoje nieko nepadarysi. Bet oficialiems pirmininkavimo svečiams, kiek aš žinau, tie leidiniai šiuo metu nėra dalijami būtent dėl to kritinio straipsnio. Visi pasitarė ir nusprendė, kad šiuo metu būtų geriausia suspenduoti dalijimą“, – aiškino turizmo informacijos centro direktorė.
J.Beniulienė taip pat pat tvirtino, kad „The Wall Street Journal“ žurnalistas išėmė frazes iš konteksto, bet apskritai kritiškame Lietuvos vaizdavime neįžvelgia nieko itin blogo.
„Visi stengiasi piešti apie save rožinį vaizdą. Nedaugelis ryžtasi taip pakankamai kritiškai aprašyti tai, ką turime. Tai, manau, ir sukėlė šiokį tokį ažiotažą. Dėl to vyko diskusijos ir su redaktoriumi. Jis pažadėjo, kad kituose leidiniuose stilius bus pataisytas ir nuosaikesnis“, – sako ji.
Kuo čia dėtas rusų krokodilas?
Jeigu žiūrėdamas į viršelyje pavaizduotą senovišku švarku pasipuošusį krokodilą nebūtinai suprasi, kad tai – rusiškos kultūros produktas, visas abejones išsklaidys ketvirtajame puslapyje pateikta „viršelio istorija“. „Gena, buvęs garsus Rusijos krokodilas“, – rašoma ten. Negi nebuvo įmanoma pasirinkti geresnio simbolio, ypač dabar, kai vyksta pirmininkavimo renginiai ir mieste knibžda visai ne Rusijos turistai, kuriems galbūt buvo bandoma įtikti viršeliu?
J.Beniulienė sutinka, kad dabar, ypač pastarųjų įtampų tarp Lietuvos ir Rusijos kontekste, krokodilas Gena ant Vilniaus gido atrodo nekaip. „Aišku, tai nėra priimtina, tai niekam nėra priimtina“, – sakė ji.
„Vilnius in your pocket“ vadovė R.Klimavičiūtė aiškino, kad rusiškas krokodilas ant viršelio atsirado ieškant originalumo.
„Per dvidešimt vienerius „Vilnius in your pocket“ gido leidimo metus ant leidinio viršelio yra buvę daugybė Vilniaus vietų, o kartotis nesinori, todėl visada ieškome ko nors originalesnio.
Taip pat norisi, kad viršeliai būtų ne tik gražūs, bet ir linksmi. Šį kartą leidinys buvo leidžiamas maždaug tuo metu, kai Vilniuje pradėjo važinėti oranžiniai dviračiai. Mes tuo labai džiaugėmės, todėl norėdami, kad viršelyje būtų „CycloCity“ dviratis, o pats vaizdas būtų linksmesnis, priėmėme krokodilo Genos pasiūlymą papozuoti ant dviračio ir parodyti gerą pavyzdį miesto svečiams ir gyventojams“, – kalbėjo ji.
Kaulas bukiems užsieniečiams
Apžvalgininkas Andrius Užkalnis, pats prieš 20 metų dirbęs „Vilnius in your pocket“ redaktoriaus pavaduotoju (tada redaktoriumi buvo Matthiasas Lufkensas), sprendimą viršelyje pavaizduoti rusišką krokodilą vadina primityviu mąstymu.
„Redakcija nuėjo pačiu lengviausiu keliu, – mano jis. – Jeigu galvosime apie menkiausiai išsilavinusį, primityvų turistą, atvykstantį į Lietuvą – jis dorai net tos Lietuvos pavadinimo nežino. O visokius rusiškus vaizdinius ir tai, kad čia yra toks juokingas ir keistas Rusijos pakraštys, jie sugeba suprasti. Tai tas asociacijų laukas, kuriame jiems dar galima kažką išaiškinti.“
Taigi, primityviems neišsilavinusiems užsieniečiams, nežinantiems, kas yra Lietuva, paaiškinama, kad tai yra truputėlį kitokia Rusija. Kaip bebūtų apmaudu, eiti primityviu keliu, pasak apžvalgininko, niekam neuždrausi, ir pakeisti čia nelabai ką įmanoma.
„Geresnių leidinių šiuo metu nėra, todėl skaitoma tai, kas yra. Tas leidinys šiuo metu yra įžeidžiantis Lietuvą ir gana apgailėtinas savo pastebėjimais, bet tai yra geriausia, kas šiuo metu Lietuvoje yra rinkoje anglų kalba“, – sakė A.Užkalnis.
„Vilnius in your pocket“ nėra Lietuvos valstybės ar Vilniaus savivaldybės leidinys. Kompanija turi daug akcininkų ir leidžia analogiškus leidinius apie daugelį miestų. Tik prasidėjo viskas nuo Vilniaus, kai prekybos tinką „Iki“ įkūrę trys broliai Ortizai susitiko vokiečių žurnalistą M.Lufkensą, kuris gyveno Vilniuje ir rašė įvairiems leidiniams. Jie ir sugalvojo Vilniuje leisti tokį žurnaliuką, o vėliau iš to išaugo rimtas verslas, atsirado investuotojų.
„Investuotojų sprendimas, ką jiems pasodinti į vyriausiojo redaktoriaus kėdę“, – aiškino A.Užkalnis. Ko gero, įmanoma rasti ir geresnių bei profesionalesnių redaktorių, tačiau viskas atsiremia į pinigus.
