„Visos mane užgriuvusios problemos yra dviejų žmonių užsakymas. Žmonių, kurie Kaune naudojosi savo valdžia ir didele įtaka”, – įsitikinęs V.Prilevskis, ilgą laiką dirbęs V.Romanovo ir jo sesers Olgos Gončiaruk įmonėje, rašo „Lietuvos rytas".
Buvusį karininką V.Prilevskį likimas su žlugusio Ūkio banko vadovu V.Romanovu ir jo seserimi suvedė prieš 20 metų.
Vyras jų bendrovėse dirbo septyniolika metų, o pastaruosius penkiolika – „Vakuolėje”. Pagrindinė jos veikla – prekyba naftos produktais ir degalinių tinklo įrengimas.
Administratorė tapo vadove
V.Prilevskiui darbas patiko ir sekėsi. Tai rodė ir rezultatai. Jam pradėjus vadovauti „Vakuolei”, jos įstatinis kapitalas buvo tik 10 tūkstančių litų, 2009 metų gegužę – jau pusę milijono, o įmonės turtas siekė net 22 milijonus litų.
Trintis tarp bendrovės savininkų ir samdomo direktoriaus prasidėjo 2007 metų pabaigoje, kai O.Gončiaruk bendrovės administracijos vadove įdarbino dabar „Kauno arenai” vadovaujančią Angelę Dementavičiūtę.
Iš „Dirbtinio pluošto” generalinio direktoriaus pareigų į „Vakuolę” atėjusi A.Dementavičiūtė greitai tapo vos ne faktine jos vadove – visi O.Gončiaruk ir V.Romanovo pageidavimai V.Prilevskiui buvo perduodami per naująją darbuotoją.
Netrukus ji ir pati pradėjo direktoriui nurodinėti, ką reikia daryti.
2008 metais V.Prilevskio, O.Gončiaruk ir V.Romanovo nuomonės pradėjo ypač smarkiai skirtis.
Siūlė klimpti į skolas
„Sakau, negaliu taip gyventi, negaliu vadovautis tokiais nurodymais.
Bendrovės savininkai tuo metu aiškino, kad su niekuo nereikia atsiskaitinėti, nes atėjo krizė. Esą kai viskas nurims, skolos bus užmirštos”, – prisiminė dabar iš teismų neišlendantis vyras.
Tokia siūloma taktika V.Prilevskiui nepatiko: „Juk oficialiai direktorius esu aš, todėl privalau vykdyti visas sutartis ir įsipareigojimus.”
O.Gončiaruk ir V.Romanovui pasipriešinęs vyras sulaukė patyčių.
„Mums reikėjo biržoje fiksuoti naftos kainas. Klausiu Vladimiro, ar fiksuoti, nes rytoj kaina gali nukristi?
O jis man: „Palauk dar porą dienų, gal kokiu doleriu padidės.” Nepadidėja – kaltas aš, kai uždirbu – irgi kaltas. Aiškina: „Kvaily, matyt, norėjai sau į kišenę įsidėti”, – kalbėjo V.Prilevskis.
Prasidėjo grasinimai
Neapsikentęs tokio savininkų elgesio V.Prilevskis susiruošė išeiti iš darbo.
2008 metais jis net tris kartus rašė prašymus atleisti jį paties prašymu, tačiau O.Gončiaruk vis rasdavo priežastį, kodėl to nedaryti.
„Nori mus palikti likimo valiai? Tau nepavyks.
Turėsi reikalų su policija, ji iš tavęs atims ir paskutinį unitazo dangtį”, – kartą pagrasino V.Romanovas.
Vėliau šiuos žodžius ne kartą kartojo jo sesuo.
„Tik vėliau supratau, kad jiems buvo reikalingas atpirkimo ožys, ant kurio reikėjo pakabinti visas savo finansines aferas.
Aš tam buvau tinkamas. Prieštaravau jiems, norėjau išeiti.
Pasinaudodami savo įtaka jie viską suplanavo, tik aš tada buvau kvailas ir to nesupratau”, – kalbėjo V.Prilevskis.
Po kratos – už grotų
2009 metų gegužės 4 dieną atvykusį į darbą V.Prilevskį sulaikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno skyriaus pareigūnai.
Iš darbovietės jis buvo nugabentas į namus, juose atlikta krata, o iš ten – į Kauno tardymo izoliatorių.
Vyras buvo apkaltintas sukčiavimu, pinigų pasisavinimu, dokumentų klastojimu.
Teigta, kad „Vakuolės” vadovas iš V.Romanovo ir dar kelių verslininkų pasiskolino nemažą sumą pinigų naftos produktams pirkti, tačiau nieko nepirko, pinigus pervedė į neapmokestinamąsias kompanijas, o vėliau juos išgrynino.
Jis taip pat buvo apkaltintas, kad „Vakuolės” vadybininkui Sergejui Belikovui visus 2008 metus mokėjęs neoficialų atlyginimą – po 5000 litų kiekvieną mėnesį.
„Jie nuo 2009 metų mini kažkokius 15 milijonų litų.
Manau, jog ši suma – tai jų skola, kurią jie tikisi prikabinti man”, – teigė V.Prilevskis.
Gelbėjo tik juoda duona
„Į tardymo izoliatorių mane atvežė tiktai su džinsais ir švarku. Daugiau neturėjau nieko, net dantų šepetėlio.
Vienoje kameroje buvo dešimt žmonių: aštuoni jų suimti už žmogžudystes, vienas – už narkotikus”, – pasakojo V.Prilevskis.
Pusaštunto mėnesio, praleisto už grotų Kaune, dabar jis lygina su pragaru – žmona, nežinodama, kad suimtiesiems siuntiniai perduodami tik kartą per pusmetį, atnešė šiltų rūbų, kurių, atšilus orams, netrukus nebuvo įmanoma vilkėti.
Be to, vyrą kankino cukraligė, kuria jis susirgo pablogėjus santykiams su V.Romanovu ir O.Gončiaruk.
„Karšta, nėra nei insulino, nei cukraus, nei saldainių, kad pakelčiau cukraus kiekį organizme. Alpdavau, nesuprasdavau, kur mane veda.
Vienintelis išsigelbėjimas buvo juodos duonos kąsnis”, – pasakojo vyras.
2009 metų lapkritį V.Prilevskio bylą iš Kauno perėmė FNTT Vilniaus skyrius ir Generalinė prokuratūra, o vyras buvo pervežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių.
Kaltinimų greitai sumažėjo
Su byla ir liudytojų parodymais susipažinę tyrėjai V.Prilevskiui panaikino įtarimus dėl sukčiavimo.
Liko tik epizodai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir skolų, kurių bendrovės „Vakuolė”, „Vakoil” ir „Balt Energo Group” negrąžino partneriams.
„Per kratą mano namuose nebuvo rasta jokių užsienio ar Lietuvos įmonių antspaudų, pinigų, kitokių dokumentų. Nerado nieko.
Manau, jog šią kratą pareigūnai atliko tik tam, kad nuramintų V.Romanovą ir O.Gončiaruk, kurie nuogąstavo, jog galiu turėti juos kompromituojančių dokumentų”, – teigė V.Prilevskis.
Papirkimas subliūško
Tardymo izoliatoriuje vyrą pasiekė dar viena nemaloni žinia.
Esą FNTT išsiaiškino, kad žmona per jo advokatą Rimantą Aliukonį ir jo žmoną prokurorę Ritą Aliukonienę ketino papirkti ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją.
Šiam reikalui iš Rusijos esą specialiai atvežta pinigų – 40 tūkstančių eurų (138 tūkstančiai litų).
Aliukonių namuose buvo atlikta krata, tačiau pareigūnai, užuot radę pinigų, gavo antausį – už tai, kad išdrįso įžengti į prokurorės namus, FNTT tyrėjai ir kratos sankciją pasirašiusi Kauno prokurorė buvo nušalinti nuo pareigų, o dėl įgaliojimų viršijimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tikrai nežinojau, kad R.Aliukonio žmona yra prokurorė”, – tikino V.Prilevskis.
Neradę pinigų pas Aliukonius, FNTT tyrėjai pradėjo sekti V.Prilevskio žmoną.
Ji, išsigandusi, kad netrukus iš jos gali atimti viską, ką dar turi, pažįstamai gydytojai nunešė pasaugoti savo auksinius papuošalus.
Abi moterys buvo sučiuptos „nusikaltimo” vietoje. 4800 litų kainavę papuošalai buvo paimti, bet vėliau ta pati tyrėja, kurią V.Prilevskio žmona esą norėjo papirkti, pati juos grąžino.
Tų pačių metų gruodžio 22 dieną V.Prilevskiui suėmimas buvo pakeistas švelnesne kardomąja priemone.
Po beveik devynių mėnesių jis pagaliau galėjo apkabinti žmoną ir dukterį.
Laisvėje laukė staigmena
Per tą laiką, kol vyras buvo įkalintas, jį atleido iš darbo „Vakuolėje”, o pačiai bendrovei jau buvo pradėta bankroto procedūra.
Kadangi V.Prilevskiui liko nesumokėta apie 40 tūkstančių litų atlyginimo, jis kreipėsi į teismą.
Bet vietoj pinigų V.Prilevskis sulaukė dar vieno smūgio iš V.Romanovo ir O.Gončiaruk – esą jis dar negrąžino 100 tūkstančių litų iš 460 tūkstančių litų paskolos, kurią 1999 metais buvo gavęs iš „Vakuolės” namui pirkti.
„Paskola buvo grąžinta iki mano sulaikymo likus porai dienų. Atėjau pas „Vakuolės” buhalterę Virginiją Butūzovienę.
Grąžinau jai pinigus, pasirašėme pinigų priėmimo ir perdavimo aktą, parašais patvirtinome, kad vienas kitam jokių pretenzijų neturime”, – tvirtino V.Prilevskis.
Dėl skolos grąžinimo „Vakuolės” bankroto administratorius Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras kreipėsi į Kauno apygardos teismą.
Po metų teismas nusprendė – V.Prilevskis skolą sugrąžino. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai.
Tiesa, dokumentų, kuriuos pasirašė kartu su V.Butūzoviene, originalų V.Prilevskis tuo metu jau neturėjo, vykstant teismui jie esą buvo iš jo pavogti vienoje Kauno degalinių.
„Išėjau iš advokato, prieš važiuodamas namo sustojau degalinėje.
Išlipau iš automobilio – žiūriu, atsidaro kitos durelės, kažkoks vaikas griebia ant keleivio sėdynės gulintį aplanką su dokumentais ir pradeda bėgti.
Aš – iš paskos, bet kiemai tamsūs, sugebėjo dingti.
Grįžau atgal, operatorius jau buvo paskambinęs policijai, dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas”, – kalbėjo vyras.
V.Prilevskis tąkart džiaugėsi tik dėl vieno: prieš tai dokumentų kopijas buvo patvirtinęs pas notarę, mat teisme V.Butūzovienė pradėjo neigti, kad pinigai grąžinti.
Buvo apkaltintas klastojimu
Pergale prieš buvusius darbdavius V.Prilevskis džiaugėsi neilgai.
Praėjus trims mėnesiams po jam palankaus teismo sprendimo vyras vėl sulaukė pareigūnų vizito ir dar vienos kratos.
Nors nieko nesurasta, netrukus buvo pradėta dar viena byla – dėl dokumento suklastojimo.
„Mane apkaltino, kad suklastojau pinigų priėmimo ir perdavimo aktą ir V.Butūzovienės parašą, nors jis ir buvo patvirtintas bendrovės „Vakuolė” antspaudu, kuris tuo metu, kai buvo atsiskaitoma, iš manęs, kaip nepatikimo žmogaus, jau buvo atimtas”, – kalbėjo V.Prilevskis.
Kauno miesto apylinkės prokurorui Tomui Danylai vyro pasiaiškinimai ir rodomi dokumentai jokio įspūdžio nedarė.
Netrukus baudžiamoji byla buvo baigta ir perduota Kauno miesto apylinkės teismui.
Ją išnagrinėjęs teisėjas Bronislovas Liatukas, kuris pratęsdavo V.Prilevskio suėmimą kitoje byloje, pripažino vyrą kaltu ir skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tokį patį nuosprendį vėliau patvirtino ir Kauno apygardos teismas.
„Prašėme ekspertizės, kurią atlikus paaiškėtų, ar dokumentas buvo suklastotas, ar ne, rodėme pažymą, kad dėl originalių dokumentų vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet negelbėjo niekas.
Teismas nusprendė, kad dokumentai buvo suklastoti vien dėl to, jog juose V.Butūzovienės pavardė buvo parašyta ne su ū, o su u raide.
„Manau, kad tai rašė rusas”, – teisme pareiškė B.Liatukas.
„Vienintelis rusas teisme buvau aš”, – sakė V.Prilevskis.
Pati V.Butūzovienė aiškino negalėjusi pasirašyti dokumento, jei jos pavardė buvo parašyta su klaida, nors byloje yra daugybė dokumentų su jos parašu, o juose jos pavardė parašyta su u.
Po operacijos – areštinė
Dėl nuolatinės nervinės įtampos V.Prilevskį ėmė kankinti dar viena sveikatos problema – širdies veiklos sutrikimai.
Ilgą laiką širdies skausmus kentęs vyras atsidūrė Kauno klinikose – jam buvo atlikta operacija, bet ir tai situacijos nekeitė.
„Man buvo paskirta operacija – širdies kraujagyslių šuntavimas. Kai gulėjau ligoninėje, atvyko konvojus, bet medikai neleido manęs paimti.
Po to buvau išsiųstas į reabilitaciją Palangoje.
Iš ten mane išgabeno prievarta, laikė iš pradžių Palangos, po to Kretingos areštinėse, vėliau pervežė į Lukiškes”, – pasakojo vyras.
Iš Lukiškių jis buvo išleistas šių metų rugsėjo mėnesį, kai Aukščiausiasis teismas pagaliau patenkino jo prašymą vietoj laisvės atėmimo bausmės skirti švelnesnę bausmės atlikimo priemonę.
Dvejų metų laisvės atėmimo bausme jau nubaustas buvęs verslininkas laukia, kol baigsis jo pirmosios, didžiosios, baudžiamosios bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme.
Visur – tos pačios pavardės
„Melas veja melą”, – teigė kaunietis.
Jo teigimu, teisme meluoja visi – V.Butūzovienė, A.Dementavičiūtė, kiti bylos liudytojai, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję.
Pasak V.Prilevskio, ne šalutinį vaidmenį jo persekiojimo istorijoje vaidina buvusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino pavaduotojas Vytautas Barkauskas.
Dėl Drąsiaus Kedžio sukurtos pedofilijos bylos kartu su A.Valantinu Generalinę prokuratūrą buvęs priverstas palikti V.Barkauskas netrukus įsidarbino pas V.Romanovą, o V.Prilevskio byloje tapo neoficialiu O.Gončiaruk advokatu.
„Kiek man žinoma, visų šių reikalų sprendėjas buvo V.Barkauskas, kuris vėliau prisistatinėdavo O.Gončiaruk atstovaujančiu teisininku”, – kalbėjo atpirkimo ožiu daromas V.Prilevskis.
Jo byla V.Barkauską domino dar tada, kai jis buvo prokuroras.
Tai liudiję ir įrašai žmonių, kurie pageidavo susipažinti su šia byla, – ją V.Barkauskas vartė ne kartą.
V.Prilevskis tvirtina, jog į V.Romanovui ir jam palankių žmonių sąrašą patenka teisėjas B.Liatukas, prokurorai T.Danyla ir Ovidijus Vasiliauskas.
Jie esą priimdavo V.Romanovui palankius sprendimus.
V.Prilevskis mano, kad į Rusiją pasprukusio verslininko įtakos iki šiol neatsikratė A.Dementavičiūtė, buhaltere Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure dabar dirbanti V.Butūzovienė, kuri yra ir Žmonių partijos vyriausioji buhalterė.
V.Romanovui ir O.Gončiaruk priklauso bendrovė Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, kuriai vadovauja Aurimas Valaitis.
Ši bendrovė taip pat yra V.Romanovui ir jo seseriai priklausančių įmonių „Dirbtinis pluoštas”, „Vakoil”, „Balt Energo Group” ir kitų bankroto administratorė.
Liudytoja prarado atmintį
„Net ir dabar, kai V.Romanovo nėra Kaune, teisybės surasti neįmanoma. Vos tik bylos atsiduria kitų miestų teismuose, sprendimai iškart būna kitokie.
Kaune teisėsauga vis dar yra V.Romanovo įtakos zonoje”, – įsitikinęs V.Prilevskis.
Tai įrodo ir ketvirtadienį Kauno apygardos teisme įvykęs teismo posėdis.
Jame liudijusi A.Dementavičiūtė į beveik visus pateikiamus klausimus atsakinėjo taip pat: „Neprisimenu, nežinau.”
V.Romanovo patikėtinė neprisiminė net to, kaip tyrėjų maldavo neišleisti iš kalėjimo V.Prilevskio, nes jis esą grasina ją nužudyti.
O.Gončiaruk iš viso nesirodo teismo posėdžiuose – jau penktą kartą ji pateikė pažymą, kad serga.
„Iš pradžių netikėjau, jog V.Romanovas gali su manimi taip pasielgti.
Net prašiau savo advokato su juo susitikti, pakalbėti.
Mano motina bandė klausti, ką jis daro, bet Vladimiras liepė teirautis jo sesers. Buvau naivus, tikėjau. Dabar žinau, kad esu tapęs jų atpirkimo ožiu.
V.Romanovas pabėgo, o aš noriu nusiplauti šitą purvą ir toliau gyventi”, – rasti teisybę ir apginti savo garbę vis dar viliasi V.Prilevskis.
