Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas grupės pareiškėjų kreipimasis „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo papildymo“, pabrėžė, kad šiuo metu atsakomybė už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK).
Kalbos komisijos nuomone, šie pažeidimai vargu ar priskirtini prie dalykų, už kuriuos būtų skiriami viešieji darbai ar apribojama laisvė.
Kreipimesi pateikti siūlymai numatyti baudžiamąją atsakomybę „už konstitucinių valstybinės kalbos pagrindų griovimą ir valstybinės kalbos išniekinimą“.
Komisijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad svarbu atsakomybės neišvengiamumas, o ne jos griežtinimas: „Teisinio reglamentavimo šiuo metu pakanka, tik teismo sprendimai turi būti tinkamai vykdomi“.
Tarp pareiškėjų - kalbininkai
„Pareiškėjų grupėje buvo ir kalbininkų, visų dabar negaliu išvardinti, bet buvo ir kalbininkas Kazimieras Garšva. Jie akcentavo, kad turėtų būti fiksuojami pažeidimai viešojoje erdvėje. Jie siūlo Baudžiamojo kodekso straipsnyje, kur numatomos nuobaudos už vėliavos ir himno išniekinimą, padaryti pataisas apie kalbos išniekinimą“, - teigė D.Vaišnienė.
Baudžiamąjam kodekse numatyta, kad už valstybės simbolių išniekinimą gali būti baudžiama laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
D.Vaišnienės teigimu, būtų labai sunku nustatyti kriterijus, kuriais būtų galima vadovautis nustatant kalbos pažeidimus ir baudžiant tokiomis griežtomis bausmėmis.
„Ar pasakiusi kokį nors barbarizmą, aš jau būsiu padariusi pažeidimą ar ne – sunku pasakyti. Nežinau kaip tuos siūlymus interpretuoti“, - sakė D.Vaišnienė.
Ar viešai, tačiau ne visada taisyklingai televizijos laidose kalbantys Seimo nariai būtų baudžiami, D.Vaišnienė nebuvo linkusi spręsti: „Tikrai įdomu. Turbūt pareiškėjų reikėtų paklausti.“
