Komisija trečiadienį nusprendė įpareigoti Lietuvos
jurisdikcijai priklausančius retransliuotojus laikinai, trims
mėnesiams, sustabdyti PBK programą sudarančių ne Europos Sąjungos
šalių laidų retransliavimą Lietuvoje.
Teismo prašoma sankcionuoti šį komisijos sprendimą.
Radijo ir televizijos komisija sprendimą priėmė po to, kai per
rusišką „Pirmąjį Baltijos kanalą“ buvo parodyta melaginga
propagandinė laida apie Sausio 13-ąją.
Anot komisijos, laidoje buvo paskleista neapykantą kurstanti ir
tikrovės neatitinkanti informacija, tyčiojamasi iš Lietuvos
žmonių ir niekinamas kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas.
Tuo metu Pirmasis Baltijos kanalas penktadienį išplatino
pranešimą, jog kanalo transliacijų išjungimą be atitinkamo teismo
sprendimo traktuoja kaip neteisėtą.
Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų
agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus
ir įstatymas“. Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą
šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir
kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant
televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų
viena mergina - Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais
ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580
nukentėjusiųjų.
Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių
„Cgates“ sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pabrėžė,
kad „žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis
pastangomis menkinti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą bei
neigti tautos istorinę atmintį“.
Pirmąjį Baltijos kanalą valdančio holdingo vadovė Lietuvoje
Jolanta Butkevičienė penktadienį atsistatydino iš pareigų. Ji
pareiškė, kad melaginga laida apie Sausio 13-osios įvykius yra
provokacija prieš Lietuvos valstybę ir yra nesuderinama su jos kaip
Lietuvos pilietės įsitikinimais ir vertybėmis.
