Vaikinas stebisi, kaip žiauriai žmonės elgiasi su keturkojais. Vien šį mėnesį panevėžiečiams gyvūnų globėjams, talkinant veterinarams, teko gelbėti tris žmonių mirčiai pasmerktus šunis.
Bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ teritorijos kampe įrengtuose voljeruose dabar žmones lojimu pasitinka trys šunys, per plauką išvengę lėtos ir kankinančios mirties.
Jau beveik mėnesį čia gyvena Ruduliu savanorių pavadintas šunelis. Tai linksmas ir meilus vidutinio ūgio jaunas šuo. Tik kelios siūlės ant jo užpakalinės dalies ir operuojant nuskustas kailis išduoda, kad jis sveiksta po kelių sudėtingų operacijų.
„Atsivežėm jį beveik paskerstą“, – sako J.Stašys. Apie Skaistgirių kaime valkataujantį sužeistą šunį išgirdę gyvūnų globėjai nuvykę pamatė liūdną vaizdą – rudakailis šuo buvo žiauriai sukandžiotas, iš jo pilvo, užpakalio buvo išplėšti mėsos gabalai.
„Įtariame, kad šitas mišrūnas buvo pakabintas ant virvės ir ant jo pjudomi koviniai šunys“, – lrytas.lt sakė Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė, kinologė Rūta Liberienė.
Pasak moters, taip verčia spėti nutrintas šio keturkojo sprandas ir sužalojimai – plėštinės žaizdos yra tik ant galinės jo kūno dalies. „Jei jis būtų šiaip užpultas šunų ar kitų gyvūnų, būtų sukandžiotas ir sprandas, kaklas“, – sakė patyrusi kinologė.
Mobiliąją veterinarijos kliniką ant ratų turintys panevėžiečiai veterinarai Birutė ir Eugenijus Litvinai Ruduliu pramintam šuneliui atliko kelias operacijas, vėliau jis kurį laiką turėjo vaikščioti su specialia apykakle, kad nepasiektų žaizdų, buvo maitinamas skystu maistu. Ir mišrūnas ėmė sėkmingai sveikti.
Nors ir žiauriai kankintas, meilės žmonėms jis neprarado – vos pamatęs prie voljero lankytojus, iškart ima vizginti uodegą ir lodamas šokinėti, prašydamas žmonių dėmesio.
Prieš savaitę šiuose voljeruose apsigyveno ir Panevėžyje, Liepų alėjoje surastas šuo, kuriam kažkieno žiauri ranka buvo smarkiai perpjovusi gerklę. Kad tai – pjautinė žaizda, o ne kokios traumos pasekmė, patvirtino ir jį gydę veterinarijos gydytojai.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanorio J.Stašio teigimu, į Liepų alėją paimti atklydusio šuns juos pakvietė policijos pareigūnai, sulaukę vietos gyventojų pranešimo. Nuskubėjęs į nurodytą vietą, gyvūnų gelbėtojas iš tiesų sutiko vaikštinėjantį šunį. Pakviestas jis priėjo prie vaikino, nebuvo agresyvus.
Tačiau susiruošęs užsegti jam antkaklį ir vesti į automobilį, J.Stašys apstulbo – antkaklio nebuvo kur dėti, nes gyvūno kaklas buvo smarkiai sužalotas, matėsi gili ir plati žaizda.
Perpjauto kaklo veterinarai siūti nerekomendavo – žaizda buvo dezinfekuojama ir gydoma vaistais. „Dabar šis šuo jau atsigavęs, sveiksta ir net balso stygos liko nepažeistos – loja lyg niekur nieko“, – džiaugėsi gyvūną globojantis savanoris.
Beveik tuo pačiu metu į keturkojų gelbėtojų rankas pateko ir ne pirmos jaunystės šuo, vos nepaskendęs bendrovės „Panevėžio energija“ vandens rezervuare.
Juodmargis kiemsargis, nežinia kaip atsidūręs aptvertoje įmonės teritorijoje, buvo pastebėtas plūduriuojantis tvenkinyje ir nepajėgiantis išlipti į statų krantą. Bendrovės darbuotojai jį ištraukė ir perdavė gyvūnų globėjams. Šie spėja, kad pagyvenęs ir visiškai kurčias šuo galėjo būti tiesiog išmestas šeimininkų tarsi koks atsibodęs daiktas.
Tokių atvejų, kai šeimininkai atsikrato savo augintinių, padaugėja kiekvieną rudenį. Pasak R.Liberienės, vasarojant sodų bendrijose ar sodybose turtą saugoję keturkojai neretai miestiečiams tampa nereikalinga našta, kai ateina laikas grįžti į miestą.
Todėl nenuostabu, kad atšalus orams padaugėja ir valkataujančių, ir į gyvūnų prieglaudas atvežamų šunų. Čia kartais lengva ranka kadaise mylėtus augintinius palieka ir emigruoti susiruošę lietuviai. Užuot iš anksto patys ieškoję jiems naujų šeimininkų, neretai emigrantai šunis į gyvūnų prieglaudas atveža tiesiog savo išvykimo išvakarėse.
