„Norėtume, kad į tai būtų žiūrima ne kaip į Lietuvos
produktų blokavimą, bet kaip į Europos produktų blokavimą ir
atitinkamas požiūris, ir atitinkamas reiklumas turėtų būti dėl
Rusijos santykių su ES“, - BNS sakė konservatorius, buvęs
valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.
Anot europarlamentaro, Rusijos veiksmai yra reakcija į
ES politiką Rytų Europoje.
„Rusija labai nepatenkinta ES politika, ypač dėl draugystės su
kaimynais ir dėl kaimynų noro suartėti su Europa, kažkodėl ne su
Rusija. Tai toks nusivylusios panos pavydas, pavirstantis pykčiu,
gali pridaryti nuostolių, ir jau daro didelių nuostolių ES šalims,
pirmiausia toms, kurios arčiausiai pasiekiamos“, - teigė
V.Landsbergis.
Jis mano, jog Rusija gali imtis ir daugiau priemonių iki
lapkritį Vilniuje vyksiančio ES Rytų partnerystės viršūnių
susitikimo.
„Dar nežinia, kaip gali smogti (Rusija – BNS) - ir ne vien
Lietuvai - iki lapkričio pabaigos. Todėl atsako reikia, mes turim
pagrindo tikėtis, ne tik dėl to, kad esame sąjungos dalis, ir kai
gauname smūgius, tai gauna ES. Arba Rusija mėgina patikrinti, ar iš
tikrųjų tai sąjunga. Gal galima mušt po vieną ir sąjungos
nėra?“, - svarstė V.Landsbergis.
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos atstovas
Zigmantas Balčytis teigė, jog Europos Vadovų Taryboje turi būti
skubiai keliamas klausimas dėl bendros valstybių narių ekonominių
interesų gynimo politikos suformavimo.
„Aš tikrai manau, kad reikia kuo skubiau šitą klausimą
įtraukti pačiam aukščiausiam lygyje į artimiausią Vadovų
tarybą, ir apsvarstyti, kad kuo skubiau būtų sukurta kiekvienos
valstybės ekonominių interesų gynimo politika, į kurią turėtų
įeiti ir tam tikros komisijos sukūrimas, kad kalbėtume su tom
valstybėm nuo ES vienu balsu, į ją irgi turėtų įeiti ir patirtos
žalos kompensavimo klausimas”, - BNS teigė Z.Balčytis.
Anot jo, Lietuva nukenčia, nes vykdo ES politiką: „Lietuva ne
tik kaip ES valstybė, bet ir kaip pirmininkaujanti valstybė, kurios
darbotvarkėje yra labai svarbūs ne tiktai ekonominiai, bet ir
politiniai sprendimai, ir dėl to mūsų valstybė tikrai, manau,
šiandien nukenčia, kad nuosekliai ir gana tvarkingai vykdo ES
politiką ir visą darbotvarkę“.
Kaip teigė europarlamentaras, Lietuvos žemės ūkis patiria
ypatingai didelius nuostolius, nes neturi pasirinkimo, kur parduoti
savo produkciją dėl mažesnių išmokų žemės ūkiui, palyginus su
kitomis ES valstybėmis.
EP Frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ narys Rolandas
Paksas savo ruožtu teigė, jog svarbiausia, kad ES politika į
Rusijos veiksmus būtų vieninga.
„Būtų gerai, kad būtų vieninga“, - BNS sakė R.Paksas,
paklaustas kokia turėtų būti ES ir EP reakcija į Lietuvos
produkcijos importo stabdymą.
Tinkamu ES atsaku Rusijai susirūpinę ir Latvijos žemdirbiai.
Latvių europarlamentarė Sandra Kalnietė iš EPP frakcijos, dirbanti
EP Žemės ūkio komitete, teigė, jog Rusija ne pirmą kartą bando
spausti Rytų Europos šalis, bet pirmą kartą taip elgiasi su ES
pirmininkaujančia šalimi.
„Ne pirmas kartas, kai Rusija bando surasti procedūrą, ar kokį
nors maisto įstatymą, ar net tiek nesivargina, kad padidintų savo
politinį ir ekonominį spaudimą labiausiai į Rytus nutolusioms
šalims ir Baltijos šalims. Bet tai pirmas kartas, kai taip elgiamasi
su ES pirmininkaujančia šalimi. Štai kodėl manau, kad ES
institucijos turėtų parodyti labai aiškią poziciją, nes Rusija
taip pat turi savo interesų ES - bevizis režimas ir pan.“, - BNS
kalbėjo S.Kalnietė.
Anot jos, Latvijos žemdirbiai tiesiogiai jaučia stabdomo
lietuviškų pieno produktų importo žalą, nes 20 proc. latviško
pieno tiekiama į Lietuvą, kur jis apdirbamas ir toliau parduodamas
į Rusiją.
„Mūsų ūkininkai labai susirūpinę tuo, kas vyksta“, - sakė
Latvijos europarlamentarė.
Jos teigimu, panaši situacija buvo Baltijos šalims įstojus į
ES.
„2004 metais, kai mes į stojome į ES, buvo partnerystės
susitarimas tarp ES ir Rusijos federacijos, kuris automatiškai
turėjo įsigalioti naujoms šalims narėms. Ir žinote, Rusija iš
giedro dangaus pareiškė, kad nuo birželio 1 dienos jie planuoja
sustabdyti prekybą su Rytų Europos šalimis, nes nori, kad mūsų
apdirbamosios pramonės ir maisto įmonės būtų sertifikuotos pagal
Rusijos įstatymus“, - prisiminė S.Kalnietė.
Anot jos, tuomet viskas baigėsi tuo, kad su Rusijos rinka
dirbančioms įmonėms teko įsigyti sertifikatus, o Europos Komisijos
pastangos rezultatų nedavė.
„Ir, kiek aš atsimenu, tuo metu Europos Komisijos pastangos
nedavė jokių rezultatų. Tai tik įrodo, kad mes galime daryti
garsius pareiškimus, bet neturime realių instrumentų, kaip daryti
įtaką šiam penktadaliui pasaulio“, - sakė S.Kalnietė.
Pagal EP plenarinio posėdžio darbotvarkę klausimas dėl
Lietuvos vežėjų problemų Rusijoje bus svarstomas antradienį po
pietų, BNS pirmadienį patvirtino EP spaudos tarnyba.
Lietuvos atstovės Laimos Andrikienės biuras pirmadienį
pranešė, kad numatoma diskutuoti ne tik apie vežėjų problemas,
bet ir „apie Rusijos ketinimą paskelbti embargą lietuviškiems pieno
produktams, sugriežtinti mėsos ir žuvies produktų, eksportuojamų
į Rusiją, tikrinimą Rusijos pasienyje“.
„Europarlamentarai ragina Europos Komisiją imtis neatidėliotinų
veiksmų Rusijos atžvilgiu, nedviprasmiškai vadindami Rusijos
veiksmus nepriimtinais ir netoleruotinais“, - teigiama L.Andrikienės
biuro pranešime.
Rusijos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
„Rospotrebnadzor“, motyvuodama susilpnėjusia pieno produktų kokybės
priežiūra Lietuvoje, pirmadienį sustabdė lietuviškų produktų
įvežimą.
Rusijos muitinė savo ruožtu jau daugiau kaip tris savaites vykdo
detalią Lietuvos vežėjų patikrą.
