Tiesa, šventoriaus koplytėlėse iškabinti ne paveikslų originalai, o jų fotogrametrinės nuotraukos, iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiriančios nuo anksčiau čia buvusių stacijų.
Lietuvos kultūros paveldo centro vyriausioji paminklotvarkininkė dr. Asta Giniūnienė tvirtina, kad Pašaltuonio Kryžiaus kelio paveikslai – ypatingi, vieninteliai tokie Lietuvoje kūriniai. Labai retai Kryžiaus kelio stočių paveiksluose dailininkai įrašydavo datą.
Pašaltuonio bažnyčios šventoriaus paskutinės stoties paveiksle yra įrašas „1875“ ir neryškiomis raidelėmis dešinėje pusėje įrašytas vardas „Jonas K.“ Tai reiškia, kad buvo žmogus, kuris tuos paveikslus paaukojo parapijai.
Kur tie paveikslai iš pradžių kabojo, nėra aišku, nes šventoriaus tvora su keturiolika Kryžiaus kelio koplytėlių pirmą kartą paminėta tik 1884 metais, dekanui vizituojant bažnyčioje. Tada buvo pastatyta nauja tvora, nors, pasak menotyrininkės, nauju statinys istoriniuose dokumentuose gali būti vadinamas labai ilgai. „Vis dėlto, šis faktas mums leidžia tvirtinti, kad stacijos bene šimtmetį buvo šiose koplytėlėse ir tarnavo Pašaltuonio krašto žmonėms“, - sakė menotyrininkė.
Pasak dr. A. Giniūnienės, XIX a. pabaigoje Pašaltuonio bažnyčios Kryžiaus kelio koplytėlės greičiausia buvo pastatytos tik parapijiečių lėšomis. Caro valdžia tuo metu draudė Lietuvoje ne tik bažnyčių statybą, bet ir neduodavo leidimų beveik jokiems remontams – tai patvirtina archyvuose išlikęs susirašinėjimas su carine valdžia ir vyskupo Kazimiero Beresnevičiaus raštai.
Toks bažnyčios šventoriaus Kryžiaus kelias yra būdingas tik Lietuvai, nes caro administracija leido procesijas rengti tik bažnyčių šventoriuose.
Dar sovietmečiu Pašaltuonio bažnyčios šventoriaus stacijos buvo pastebėtos paminklotvarkininkų ir įtrauktos į respublikinį kultūros paveldo registrą. Toks statusas būdavo suteikiamas ne kiekvienam kūriniui, o tik tiems, kurie turėdavo meninių savybių, išsiskirdavo originaliu vaizdavimo būdu.
Daugumoje Lietuvos bažnyčių naudojami XIX a. pabaigoje paplitę aukštos kokybės Italijoje pagaminti vokiečių dailininko Josefo von Fiuricho tapytų Kryžiaus kelio stočių atspaudai. Pašaltuonio bažnyčios Kryžiaus kelio stotys nutapytos ant drobės. Spėjama, kad jos galėjo būti sukurtos Lenkijoje arba Lietuvoje jas nupiešė klajojantis lenkų dailininkas.
Nors specialistai suprato, kad nežinomo autoriaus paveikslų vertė neįkainojama, parapija nebuvo pajėgi juos išsaugoti – 1971 m. iš Pašaltuonio bažnyčios šventoriaus koplytėlių keturios stacijos dingo. Klebonas nusprendė nukabinti ir likusius dešimt paveikslų.
Šešerius metus jie buvo saugomi sudėti į krūvą prie bažnyčios vargonų.
Atsilaupiusiais pakraštėliais, aptrupėjusiais dažais, nublankusių spalvų paveikslus 1977 m. per ekspediciją į šį kraštą pastebėjo liaudies meno tyrinėtoja Aldona Stravinskienė ir iškart pasiūlė paimti juos nuolat saugoti į Lietuvos dailės muziejų. Vos patekę į šį muziejų, paveikslai buvo restauruoti.
Įdomus ir kitų keturių Pašaltuonio bažnyčios šventoriaus stacijų likimas. Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus darbuotoja Marija Kuodienė 1986 metais atsitiktinai apsilankiusi Prano Gudyno restauravimo centre atpažino privataus asmens restauruoti atvežtas tris Pašaltuonio bažnyčios šventoriaus stacijas. Įsikišus kultūros ministrui jos buvo konfiskuotos ir perduotos Lietuvos dailės muziejui, tačiau ketvirtosios stacijos teisėsaugininkams taip ir nepasisekė rasti – ji liko privačioje kolekcijoje.
„Labai tikiuosi, kad jei tas žmogus išgirs apie sugrįžusias Pašaltuonio bažnyčios šventoriaus stacijas, jam prabus sąžinė. Vietoj dingusios antrosios stacijos mes parinkome ir į koplytėlę įkėlėme kito XIX a. vidurio Žemaitijos tapytojo paveikslą – dėl to ši stacija smarkiai skiriasi nuo visu kitų“, - aiškino dr. A.Giniūnienė.
Menotyrininkai teigia, kad Pašaltuonio bažnyčios šventoriaus Kryžiaus kelio stotys išskirtinai dekoratyvios, nutapytos ikoniškai švariai, šventųjų atvaizdai simbolizuoti ir supoetinti, o paveiksluose vyrauja ryškios, vitražinės spalvos.
Pašaltuonio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Romualdas Gečas sakė, kad niekada nebūtų drįsęs prašyti sugrąžinti stacijų, tačiau tai, kad jos sugrįžo – didžiulis stebuklas visiems šio krašto tikintiesiems.
Stacijų reprodukcijos pašaltuoniškiams sugrąžintos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus paminklotvarkininko Viktoro Klepikovo iniciatyva.
