Šie į kupranugarį, tik be kupros, panašūs, maždaug stirnos dydžio naminiai gyvūnai į Renatos ir Rolando Meleškų sodybą Paįstrio seniūnijoje (Panevėžio r.) atkeliavo šią vasarą. Pirmiausia sutuoktiniai birželio pabaigoje įsigijo 4 pateles, po dviejų mėnesių – dar šešias. Tačiau netrukus šis pulkas gali ir dar pasipildyti.
Persikėlė į vienkiemį
Sutuoktiniai Meleškos šiais egzotiškais naminiais gyvūnais, kurių gimtinė – Andų aukštikalnės, susidomėjo, kai nusprendė keltis iš miesto gyventi į kaimą. Iš pradžių, nusipirkusi maždaug už 20 km nuo Panevėžio esantį vienkiemį, panevėžiečių pora galvojo čia tik pabėgti savaitgaliams iš miesto.
Tačiau kuo toliau, tuo labiau gyvenimas užmiestyje jiems ėmė patikti – aplinkui tik gamta, ramybė. „Ir automobilį yra kur grįžus į namus pastatyti“, – dar vieną privalumą paminėjo gražiai sutvarkytos sodybos šeimininkė.
Todėl nuo pernai šios šeimos tikrieji namai nebe mieste, o Paįstrio seniūnijos vienkiemyje.
Kadangi kartu su sodyba atiteko ir 3 ha žemės, Meleškos ėmė galvoti, kaip ją panaudoti. Juo labiau, kad R.Meleškienė gavo ūkininko pažymėjimą.
Augintiniai – ne mėsai
„Nesinorėjo auginti tokių gyvūnų, kuriuos reikėtų pjauti. Neįsivaizduoju, kaip gyvuliuką, kurį pats užaugini, kasdien maitini ir glostai, galima būtų papjauti“, – paaiškina sodybos šeimininkė, kodėl atsisakė minties auginti labiau įprastus naminius gyvūnus – pavyzdžiui, avis ar triušius.
Todėl porą sudomino egzotiški lietuvių akiai naminiai gyvūnai – alpakos. Jos yra ilgaamžės – gyvena iki 20-25 metų, yra nereiklios gyvenimo sąlygoms. Savo ištvermę šie gyvūnai įrodė ir per ilgą kelionę iš tolimosios Čilės į Lietuvą, į Meleškų sodybą. Su persėdimu Frankfurte iš Pietų Amerikos atskraidintų alpakų ilga kelionė neišvargino, jos greitai adaptavosi naujoje vietoje.
„Dėl vilnos ir egzotikos“, – lrytas.lt paaiškino R.Meleškienė, paklausta, dėl ko šiuos gyvūnus nusprendė auginti. Iš tiesų, vos jų sodybos aptvare apsigyvenus šiems augintiniams, šeima nuolat sulaukia lankytojų, norinčių pamatyti alpakas. Greitį sumažina ir pro šalį važiuojantys žmonės – visiems norisi įdėmiau apžiūrėti egzotiškos išvaizdos keturkojus.
Pasak panevėžietės, alpakų vilna laikoma geresne nei kašmyras. Ji 6-7 kartus šiltesnė nei avies vilna, neskleidžia specifinio kvapo, nes neturi lanolino. Ji tinka net alergiškiems žmonėms, o iš alpakų vilnos numegzti rūbai neapsivelia „burbuliukais“. Kol kas savo augintinių vilnos panevėžietė dar neturėjo galimybės išbandyti, nes jas pirko jau nukirptas. Alpakos kerpamos kartą per metus – pavasarį.
Alpakos – įprastas naminis gyvūnas Čilėje, Bolivijoje. Tačiau jos vis populiarėja ir Europoje – auginamos Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Skandinavus alpakos irgi sudomino. Pavyzdžiui, Švedijoje jų auginama apie 1,5 tūkst.
Nuo karščių slėpėsi tvarte
Pasak R.Meleškienės, alpakoms nebaisus šaltukas. Šalčiui nespustelėjus žemiau -20, jos ramiausiai vaikštinėja po sniegą ar net jame vartosi. Tik per stipresnius šalčius jas būtina laikyti tvarte. Nemėgsta jos ir itin karštų orų. Kai šią vasarą Lietuvoje karštis pasiekė +30 laipsnių, Meleškų augintinės pačios pavėsio ieškojo tvartelyje, ten dienomis slėpdavosi.
O štai rudeniški lietuviški orai, darganos alpakoms nebaisios. „Net gaila žiūrėti, kaip jos visos, į būrelį suėjusios, per lietų lauke guli, tačiau į tvartelį neina“, – sako egzotiškų ilgakaklių augintoja.
Aptvare pastatytame tvartelyje alpakas šeimininkė uždaro nakčiai. Vargti, kol jas pavyks suvaryti į vidų, šeimininkams dabar nebetenka. Vos pamačiusios vakare su dubeniu vitaminų granulių ateinančią R.Meleškienę, jos visos spėriai susirenka į tvartelį.
Alpakoms ne ką mažesnis skanėstas nei specialūs vitaminai – paprasčiausias šienas. „Kartą pradžioje, kai atvežiau šieno, jos net karutį apvertė“, – pasakojo alpakų šeimininkė, palyginusi, kad šiems gyvūnams šienas skanus tarsi vaikams saldainiai.
Šieno iki soties šie gyvūnai turės žiemą. O kol kas pagrindinis jų pašaras – aptvare auganti žolė. Ją būrelis šių gyvūnų nuskuta iki pat žemės.
Galvoja apie veislinę bandą
Pasak R.Meleškienės, alpakos – bandos gyvūnai. Reikėtų jų auginti bent 2-3, o ne po vieną. Alpakos dažniausiai atsiveda po vieną jauniklį – dvynukai gimsta dar rečiau nei žmonėms. O jų nėštumas trunka apie 11 mėnesių.
Meleškos ateityje galvoja įsigyti ir grynaveislių, su kilmės dokumentais, alpakų bei jas bandyti veisti. Tiesa, tai nepigus malonumas. Jau šios, dabar sodybos aptvare žolę rupšnojančios negrynaveislės alpakos kainavo maždaug po 6 tūkst. litų. Kilmingos, parodose pasižymėjusių tėvų palikuonės – kelis kartus brangesnės.
Nors kai kurie lietuviai, jau auginantys alpakas, jas giria kaip visiškai priežiūros nereikalaujančius naminius gyvūnus, R.Meleškienė su tokiais teiginiais nesutinka. „Kiekvienam gyvuliukui reikalingas dėmesys, juo būtina pasirūpinti. Negali jų paleisti į aptvarą ir tik ateiti pasigrožėti“, – sako moteris, negailinti augintinėms ne tik vitaminų, tačiau ir meilės.
Todėl iš pradžių buvusios baikščios, alpakos jau šeimininkę atpažįsta, jos nesibaido, o kai kurios leidžiasi ir paglostomos. Beje, pašaliniam žmogui toks familiarumas gali baigtis nemalonumais. Išgąsdintos ar supykusios alpakos gali įspirti užpakalinėmis kojomis ar apspjauti.
