Siekdama, kad nebūtų švaistomos socialinei paramai skirtos lėšos,
pasitikėjimo telefono numerį įsteigė ir Vilniaus savivaldybė.
Kiekvienas vilnietis juo gali paskambinti ir pranešti, kad jo kaimynas
neteisėtai gauna socialinę pašalpą ar kompensaciją už būsto šildymą,
karštą vandenį.
Šiuo numeriu taip pat galima informuoti, kad Jonas nelegaliai dirba
turguje, Petras gauna nelegalias pajamas prekiaudamas kontrabandinėmis
cigaretėmis, o Marytė pašalpą prageria.
Tik ar daug vilniečių skambins ir praneš apie negeroves? Juk sąmoningą
pilietį nemaloniai nuteiks jau pirmasis sakinys telefono ragelyje vos
surinkus nurodytą numerį.
Paskambinus vyriškas balsas praneša, kad siekiant užtikrinti kokybišką
aptarnavimą pokalbis bus įrašomas. Kuris vilnietis,
pranešantis apie negerą kaimyną, norėtų, kad kas nors turėtų jo pokalbio
įrašą? Be to, iš signalo aiškėja, kad savivaldybė nustato ir
skambinančiojo telefono numerį. Štai toks tas pasitikėjimo telefonas.
Taupyti mokant pašalpas sostinės valdžia nusprendė remdamasi kitų
savivaldybių pavyzdžiu. Taip Akmenės rajono savivaldybė jau sutaupė 7
mln. litų. Čia socialinės išmokos gyventojams suteikiamos tik tada, kai
jie atitinka labai griežtus kriterijus.
Akmenės savivaldybės atstovai beldžiasi į išmokų prašančių gyventojų
namus ir uoliai tikrina, ar finansinės paramos jiems iš tikrųjų
reikia. Dėl to pašalpų gavėjų skaičius per pusantrų metų
susitraukė 30 procentų.
Vilniaus savivaldybė pasirinko kitą kelią tikėdamasi, jog pašalpų
gavėjų skaičius sumažės vien paskelbus pasitikėjimo telefono numerį.
Žinoma, Vilnius - ne Akmenė. Mažuose miestuose tą dieną, kai išmokamos
pašalpos, geriama masiškai. Mėnesio dešimtoji diena net vadinama „saulės nušvitimu“. Nusikaltimų tomis dienomis padaugėja kelis kartus.
Sostinėje tą girtuokliavimą pastebėti sunkiau, veltėdžiai ištirpsta pusę
milijono gyventojų turinčiame mieste.
Praėjusiais metais vilniečiams suteikta beveik 80 mln. litų socialinės
paramos. Šis skaičius verčia stvertis už galvos, nes dar 2008-aisiais
šios išmokos buvo tik 8,4 mln. litų.
Ir tai įskaitant kompensacijas už būsto šildymą, šaltą ir karštą
vandenį. Per keletą metų pašalpoms skiriama pinigų suma išaugo beveik
10 kartų.
Galime guostis bent tuo, kad Vilniuje išlaikytinių skaičius išaugo 14,5
karto, kai Kaune - net 26,6, Klaipėdoje - 18,5 karto.
Viltis, kad paskelbus pasitikėjimo telefoną pavyks sutaupyti milijonus,
kažin ar pasiteisins. Taip, sunkiau bus Vilniuje ieškoti neteisėtai
besinaudojančių parama. Juk sostinė - ne mažas miestelis, kur
visi vienas kitą puikiai pažįsta.
Tad gaudant veltėdžius seniūnijų ir socialiniams darbuotojams teks
daugiau pajudėti. Snūduriuoti prie pasitikėjimo telefono laukiant
skambučio - ne išeitis.
"Sostinė"
