Lengvojo kultūrizmo čempionas gelbėja kvaišaluose skęstančius išeivius

Jei nežinotum Andriaus klystkelių istorijos, niekada nepagalvotum, kad šis atletiškos išvaizdos jaunas vyras dar visai neseniai turėjo didelių problemų dėl kvaišalų.

Nusprendęs gyventi blaiviai Andrius neapleido sporto: „Palaikau formą. Kažkada kaip kikboksininkas buvau pasiekęs gerų rezultatų. Gal kada nors dar sugrįšiu.“

Apie savo gyvenimo vingius su žurnalistais pasikalbėti sutikęs Andrius anonimiškumo nepageidavo, neketino slėpti veido, nebijojo būti atpažintas.

„Aš neturiu nuo ko slėptis. Mano artimieji žino, kad problemas dėl narkotikų sprendžiu šiame reabilitacijos centre. Niekas nuo manęs nenusisuko, visi palaiko. Su buvusia drauge, kuri augina du mūsų sūnus, ryšys nenutrūkęs, su vaikais bendrauju“, – kalbėjo Andrius.

Iš Klaipėdos kilęs vyras neslėpė, kad artimųjų palaikymas jam yra labai svarbus.

Andrius vylėsi, kad priklausomybės atsikratys atlikdamas karinę tarnybą. Deja, armijoje jis paragavo opiatų.

Kai vėliau Lietuvoje dėl narkotikų vartojimo Andriui prasidėjo bėdos, vyras nusprendė išvykti į užsienį.

„Buvau keturiose šalyse, tačiau nuo problemų nepabėgau. Būdavo, sutinku vartojančių draugų, kurie pasiūlo narkotikų. Aš jau nevartodavau kokius dvejus trejus metus, todėl manydavau: „Kas čia dėl to vieno karto atsitiks? Aš juk stiprus, nebeužsikabinsiu“, – prisiminė vyras.

20-metis Andrius išvažiavo į Airiją ir dvejus metus gyveno blaiviai.

Vėliau buvo septyneri intensyvaus darbo metai Anglijoje.

Atgal į kvaišalų liūną jį nubloškė pažintis su emigrantais iš Visagino.

„Turėjau gerą darbą, namą, merginą, su kuria susilaukėme vaikų. Dirbau daug – buvau ir apsaugininkas, ir statybininkas.

Matyt, buvo per geras gyvenimas ir per didelis atsipalaidavimas“, – savikritiškai į savo praeitį žvelgė Andrius.

Vėl pradėjęs vartoti kvaišalus vyras grimzdo į vis didesnę neviltį.

Andrius neslėpė, kad bandė savo noru pasitraukti iš gyvenimo, tačiau jį išgelbėjo draugė.

„Supratau – arba galas, arba reikia mesti. Pats nebegalėjau susitvarkyti, praradau bet kokią viltį. Tuomet internete susiradau Vladą“, – apie pirmą pažintį su bendraamžiu Vladislavu Pociumi, prieš ketverius metus Londone įkūrusiu Priklausomybės ligų centrą „Alfa“, pasakojo Andrius.

Į įo reabilitacijos centrą Andrius kreipėsi dėl to, kad neprarastų šeimos – to, kas jam buvo brangiausia. Vyras puikiai suvokė, kad jo draugei buvo sunku ne vien dėl iš namų pradingstančių daiktų, kuriuos Andrius iškeisdavo į kvaišalus.

Šeimos išsaugoti nepavyko. Apie tai, kad draugė jį palieka, Andrius sužinojo, kai jau pradėjo gydytis reabilitacijos centre „Alfa“.

Moteris pasielgė garbingai. Ji nepaliko Andriaus, kai šis svaiginosi, išgelbėjo jam gyvybę, padėjo susirasti reabilitacijos centrą. Ir tik tuomet, kai pajuto, kad Andrius yra patikimose rankose, pranešė jam apie savo sprendimą gyventi atskirai.

Andriui tai buvo sunkus smūgis: „Centre nebesilaikiau taisyklių, prisirinkau nuobaudų. Reikėjo arba išeiti iš centro, arba pradėti iš naujo. Dvi savaites vėl ėmiau vartoti narkotikus. Ir vėl paskambinau Vladui. Jis man pasiūlė važiuoti į Lietuvą ir gydytis Gyviškių kaime. Man buvo tas pats, nors ir į Afriką, kad tik pasveikčiau.“

Centre ištveria ne visi

Andrius teigė, kad reabilitacijoje sunkiausia būna pirmą mėnesį, kol pripranti prie taisyklių, griežtos dienotvarkės.

Iš pradžių besigydantiems žmonėms neleidžiama naudotis telefonu, televizorius – tik savaitgaliais ir t.t.

Dvylika mėnesių trunkanti reabilitacija susideda iš etapų, kuriuos vieną po kito įveikęs žmogus grįžta į blaivų gyvenimą.

„Kai pabūni blaivus, pasikeičia mąstymas, net žmonės geresni atrodo“, – šypsosi Andrius, pasiryžęs išlipti iš duobės.

Šių metų liepą Gyviškių kaime įregistruotame reabilitacijos centre gali gydytis narkomanai ir alkoholikai.

„Svarbiausia, žmogus pas mus turi ateiti savo noru ir pripažinti turįs problemų“, – sakė Gyviškių centro bendruomenei vadovaujantis vilnietis Andrius Pozdniakovas, pats praeityje turėjęs problemų dėl narkotikų.

Kai šią bėdą beveik prieš dešimtmetį jaunas vyras įveikė, nusprendė padėti kitiems.

A.Pozdniakovas pasakojo, kad ne visi, atėję į reabilitacijos centrą, ištveria visą programą: „Vieni pabėga po dviejų mėnesių, kiti – po dviejų dienų. Taisyklės ir griežta dienotvarkė yra būtinas dalykas, nes narkomanų ir alkoholikų gyvenimas dažniausiai būna chaotiškas.“

Klaipėdietis Andrius pastaruoju metu kol kas yra vienintelis besigydantis žmogus.

Buvusios Gyviškių mokyklos patalpose įsikūrusiame centre šiuo metu yra 36 lovos. Vėliau ketinama plėstis.

Šiuo metu Londone gyvenantis V.Pocius yra kilęs iš Klaipėdos. Vyras buvo įklimpęs į kvaišalus, tačiau viename reabilitacijos centre susigrąžino gyvenimo džiaugsmą ir prasmę.

Išsivadavęs iš narkotikų V.Pocius 2005-aisiais tapo Lietuvos ir pasaulio lengvojo kultūrizmo čempionu.

Kai draugai pasiūlė jam padirbėti Anglijoje, Vladislavas išsirengė tik trims mėnesiams, tačiau vėliau susirado veiklos, dėl jos laikinas išvažiavimas gerokai užsitęsė.

Buvęs čempionas nusprendė padėti nuo kvaišalų kenčiantiems ir pasveikti norintiems išeiviams. Vladislavas Londone įkūrė pirmąją priklausomybės ligų paramos organizaciją emigrantams iš Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Rusijos.

„Mačiau daug išeivių, skęstančių problemose. Už gydymą reabilitacijos centre imame simbolinį mokestį. Kam padeda artimieji – esame dėkingi. Jei žmogus neturi pinigų, tačiau nori gydytis – priimame“, – kalbėjo V.Pocius, kurio pašaukimu tapo paklydusių žmonių gelbėjimas.

V.Pocius teigė, kad Londone esančiame centre pastaruoju metu buvo pernelyg daug besigydančių žmonių, todėl jis nusprendė kai kuriems jų pasiūlyti sugrįžti į gimtinę ir blaivaus gyvenimo mokytis Lietuvos reabilitacijos centruose.

„Supratau, kad reikia tiesti savotišką tiltą tarp Anglijos ir Lietuvos. Panagrinėjau Lietuvoje esančių reabilitacijos centrų žemėlapį ir pastebėjau, kad tokių įstaigų nėra Marijampolės regione.

Pradėjome ieškoti patalpų. Labiausiai patiko Gyviškių kaime. Susikvietėme kaimo bendruomenę, papasakojome, ką ketiname daryti buvusioje mokykloje. Maloniai nustebome, nes žmonės mus šiltai priėmė. Iš karto pradėjome bendradarbiauti su Marijampolės „Caritu“, – pasakojo V.Pocius.

Londone esantį Priklausomybės ligų centrą remia Bažnyčia.

„Ką uždirbu Anglijoje, viską atiduodu Gyviškių centrui. Jau pirkome malkų ir anglių, „Caritas“ paremia maistu“, – kalbėjo V.Pocius.

Vyro altruizmas daugeliui kelia nuostabą ir pagarbą.

V.Pocius teigė, kad žada su šeima grįžti į Lietuvą, apsigyventi Marijampolėje ir plėtoti savo veiklą.

Londone dirbantis V.Pocius ir Gyviškių centrui vadovaujantis A.Pozdniakovas yra pasirengę padėti kiekvienam, pasiryžusiam vaduotis iš narkomanijos ar alkoholizmo gniaužtų ir ieškančiam pagalbos.

Informacijos apie Priklausomybės ligų centrą galima rasti interneto tinklalapyje adresu www.alfacentras.lt, pasikonsultuoti tel. 8 699 95576.