Rektoriai stojo į dvikovą su ministerija dėl pinigų

2013 m. rugsėjo 30 d. 17:02
lrytas.lt
Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai nepalaiko Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymo ir 2014 metais mažinti finansavimą aukštosioms mokykloms bei reguliuoti studijų paklausą remiantis tiksliniu jų finansavimu. Toks lėšų karpymas atrodo nepriimtinas nei Lietuvos universitetų rektorių konferencijai, nei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimnui organizuoti (LAMA BPO) prezidentui Pranui Žiliukui: „2008 metais valstybė švietimui skyrė 6 proc. BVP, o šiais metais - vos 4,7 procento. Atsižvelgdami į universitetinio sektoriaus problemas bei BVP augimą, siekiantį prieškrizinį lygį, manome, kad finansavimas aukštajam mokslui turėtų ne mažėti, o didėti“.
Daugiau nuotraukų (1)
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdžio metu LAMA BPO asociacijos prezidentas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius P.Žiliukas pristatė 2013 m. stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas ataskaitą.
Jis pabrėžė, kad šiais metais valstybės finansuojamų vietų sumažėjo 9 proc. ŠMM ketina ir toliau mažinti finansavimą aukštosioms mokykloms ir skirti daugiau dėmesio tiksliniam tam tikrų studijų krypčių finansavimui.
Kritikavo ankstesnę valdžią
Aktualias studijų ir mokslo naujienas LURK posėdyje pristatė ŠMM viceministras Rimantas Vaitkus.
„Mažesnis reguliavimas buvo neteisingas buvusios valdžios žingsnis, mes didinsime studijų krypčių reguliavimą, remdamiesi valstybės poreikiu. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos siūlymu atsirado 100 naujų studijų vietų poreikis, taip 100 studijų vietų finansavimas atiteko Mykolo Riomerio universitetui“, – aiškino R. Vaitkus.
ŠMM viceministro teigimu, ateinančiais metais planuojama mažinti priimamų studentų skaičių į valstybės finansuojamas vietas dar 2-3 procentais.
Tuo tarpu P. Žiliukas tikras, kad ŠMM siūlymas mažinti finansavimą paremtas neadekvačiais kriterijais: „Labai jaudina mažėjančio universitetų finansavimo tendencija, kuri paremta studentų skaičiaus mažėjimu. Anksčiau skirstant finansavimą abiturientų skaičiaus mažėjimu buvo galima remtis, tačiau ne dabar, kai profesines mokyklas baigusių skaičius didėja – šiais metais į jas įstojo 21 tūkst. mokinių. Kolegijas baigusiųjų taip pat daugėja. Šie žmonės tęsia studijas universitetų sektoriuje, tačiau neturi galimybės gauti finansavimo. Galima teigti, kad studentų skaičiaus mažėjimą kompensuoja didėjantis profesines mokyklas ir kolegijas baigusiųjų skaičius“.
Rektorių konferencija, pirmininkaujama Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko, priėmė sprendimą suformuluoti kreipimąsi į ministrą pirmininką bei švietimo ir mokslo ministrą, kuriuo būtų išreikšta Rektorių konferencijos pozicija dėl aukštojo mokslo finansavimo mažinimo ir susirūpinimas dėl mažėjančio stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiaus.
Siekia didesnio savarankiškumo
Per LURK posėdį aptarta dar viena universitetų vadovybei svarbi problema - dėl universitetų turto valdymo autonomijos.
„Šiuo metu universitetas negali valdyti turto ir disponuoti juo, tai atlieka atitinkamos valstybinės institucijos.
Siekdami efektyvaus universitetų turto valdymo, norėtume sekti estų pavyzdžiu. Jų universitetai patys valdo savo turtą ir efektyviai jį išnaudoja finansuodami kitus universiteto projektus.
Dabar iš studijų lėšų dengiame infrastruktūros palaikymą ir kitus vidinius universiteto reikalus, nors šie poreikiai galėtų būti finansuojami disponuojant turtu“, – aiškino Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, KTU rektorius Petras Baršauskas.
Siūlymui suteikti universitetams autonomijos valdant turtą nepritaria ŠMM. Viceministro R.Vaitkaus teigimu, ši vyriausybė gins valstybės interesą: nenaudojamą ar planuojamą parduoti aukštosios mokyklos turtą pirmiausia įvertins pati ir siekdama efektyvumo perskirstys kitoms institucijoms. Papildomus universiteto poreikius viceministras patarė įgyvendinti, naudojant Europos struktūrinių fondų lėšas.
Atlyginimai darbuotojams nedidės
LURK aptarė ir galimybę didinti aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimus.
„Kylant ekonomikai ir didėjant BVP, tikimės, kad aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimai taip pat grįš į ikikrizinį lygį“, – teigė P. Baršauskas. Tačiau, pasak R. Vaitkaus, 2014 m. ŠMM neplanuoja didinti finansavimo atlyginimams.
Pristatydamas naujosios 2014 m. Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos bendrąsias nuostatas, R.Vaitkus pabrėžė poreikį išplėsti teises mokslo ir technologijų parkams bei sustiprinti Mokslų akademijos veiklą, reanimuoti jos kaip pagrindinio valstybinių projektų vertinimo organo vaidmenį.
Taip pat numatyta gerinti socialines sąlygas doktorantams, nustatant prievolę aukštosioms mokyklos juos įdarbinti. Kalbėta ir apie profesinės magistrantūros įteisinimą, aptartos valstybės sutarties su aukštosiomis mokyklomis nuostatos, universitetų akreditavimo institucijų darbas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.