Apsvaigimo metu, blokuojami smegenyse esantys kontrolės centrai, todėl žmogus gali pradėti elgtis taip, kaip niekada gyvenime nepagalvotų, jog galėtų pasielgti.
Populiariausi – stimuliatoriai
Agresyvumas ir smurtas labai susijęs su narkotine medžiaga kokainu. Tačiau jis yra brangus, todėl Lietuvoje nėra daug kokaino vartotojų. Labiausiai paplitę amfetaminų grupės narkotikai, o didžiausia priklausomybė Lietuvoje fiksuojama nuo heroino. Apie 80 proc. narkomanų švirkščiasi būtent šį narkotiką.
Išskiriamos trys narkotikų grupės – slopinantys, stimuliatoriai ir psichiką keičiantys haliucinogeniniai. Slopina ir mieguistumą sukelia kanapės, hašišas, heroinas, taip pat alkoholis ir raminamieji vaistai.
Prie stimuliuojančių narkotikų grupės priskiriamas amfetaminas, metamfetaminas, kokainas ir tarp jaunimo labai populiarus ekstazis. Haliucinogeniniai yra Lizergo rūgšties dietilamidas (žinomas kaip LSD) ir haliucinogeniniai grybai.
Pavyzdžiui, LSD keičia pasaulio suvokimą. Kitomis formomis ir spalvomis matoma iškreipta realybė, žmogus sunkiai atskiria tikrovę nuo fantazijų, regi haliucinacijas, praranda ryšį su realybe.
Populiariausi narkotikai Lietuvoje – kanapės, amfetaminas ir heroinas. Marihuanos rūkymas pablogina atmintį ir pažeidžia smegenų centrus, kurie atsakingi už emocijų, atminties ir mąstymo kontroliavimą. Heroinas lemia keletą valandų trunkančius proto užtemimus, o pavartojus didesnį kiekį amfetamino, gali ištikti į šizofreniją panaši psichozė.
Sutrinka elgesio kontrolė
„Amfetamino poveikį galima prilyginti adrenalino antplūdžiui, kai žmogus tampa greitesnis, jis mažiau jaučia skausmą. Stimuliatorių vartojimas neabejotinai yra susijęs su agresyvumo pasireikšimu ir dalyvavimu kokiose nors smurtinėse situacijose“, – sakė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.
E.Subatos teigimu, visos cheminės medžiagos daugiau ar mažiau keičia normalią smegenų veiklą ir sutrikdo elgesio kontrolę.
Heroino vartotojai nuolat daro nusikaltimus, dažniausiai jie vagia. Tačiau, anot E.Subatos, pasitaiko ir įvairių grasinimų bei smurtinių nusikaltimų.
„Dauguma šių žmonių yra pabuvoję laisvės atėmimo vietose ir ten išmokę įvairių negerų dalykų. Tai uždėjo antspaudą jų asmenybėms. Tokių žmonių smurtas ir agresyvumas labiau susijęs su jų asmenybe, o ne su narkotinės medžiagos poveikiu“, – pasakojo E.Subata.
Alkoholio poveikis – nuspėjamas
„Bet koks narkotikas, cheminė medžiaga blokuoja tam tikrus smegenų centrus. Pavyzdžiui, centrus, atsakingus už kontrolę. Alkoholio poveikį galima nuspėti – ar elgesys bus apatiškas, ar ne“, – sakė psichologas Andrius Kaluginas.
Poveikį lemia giluminės žmogaus psichologinės priežastys. Tas pats asmuo prisigėręs vieną kartą gali nueiti miegoti, o kitą savaitgalį gali pradėti siautėti.
„Susikaupia kažkokios negeros, agresyvios mintys, kurių jis negalėjo išsakyti, pavyzdžiui, viršininkui. Todėl po įtemptos savaitės jis gali prisigerti ir primušti žmoną“, – alkoholio poveikį iliustravo A.Kaluginas.
Žmogiškumas „atsijungia“
Jeigu žmonės pasidaro visiškai priklausomi nuo alkoholio, tada jie tampa asocialūs. Lygiai taip pat, kaip ir narkomanai. Tai reiškia, kad žmogus nebepaiso jokių normų – nei moralinių, nei teisinių. Sumanymas ką nors apvogti vien dėl dozės ar butelio jam nesukelia jokių moralinių problemų.
„Jeigu žmogus nėra asocialus, būdamas apsvaigęs jis vis tiek gali padaryti kažkokį neteisėtą veiksmą ir paskui to nė neprisiminti“, – teigė A.Kaluginas.
Proto aptemimai vadinami delyru arba liaudiškai – „baltosiomis“. Kai atsijungia smegenų kontrolės centrai, žmogus nesuvokia, ką daro, būna neadekvatus, sutrinka atsakomybės jausmas.
„Galima sakyti, lieka pusė žmogaus. Žmogiškos funkcijos, kurios būdingos blaiviam žmogui – atsakomybė, kontrolė, moralės principai, įstatymų paisymas – jos visos „atsijungia“, – pasakojo A.Kaluginas.
Gydymą gauna ne visi
„Blogai, kad apie tai pradedama kalbėti tik tuomet, kai pamatomos pasekmės. Reikia pagalvoti, kokios yra narkotikų vartojimo priežastys ir dėl ko žmonės taip elgiasi. Priklausomybių gydymas Lietuvoje nėra laisvai prieinamas. Kol taip bus, tokių įvykių tik daugės“, – sakė pažeidžiamų grupių atstovavimo koalicijos „Galiu gyventi“ narė, sociologė Aušra Širvinskienė.
Pagalbos narkomanai negali gauti ir dėl to, kad kreipiantis į kai kuriuos centrus būtinai reikia turėti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Pažeidžiamoms grupėms priklausantys žmonės dažnai PSD neturi. Reiškia, gydymas jiems neprieinamas.
„Kol kas žmonės nesupranta, kad tai yra ne tik narkotikus vartojančių asmenų problema. Tai ir visuomenės problema. Tokio supratimo trūksta. Jeigu visuomenė bus abejinga, tai šios problemos (narkomanija ir su ja susiję nusikaltimai – Red.) ateityje tik aštrės“, – įsitikinusi A.Širvinskienė.
Pagalbos besikreipiančių narkomanų skaičius kol kas išlieka stabilus. Tačiau tai nereiškia, kad tokių žmonių nedaugėja. Nuo priklausomybės kenčiantys žmonės į gydymo įstaigas nesikreipia dėl įvairių dalykų, vienas jų – narkologinė įskaita.
Priklausomybių centro situacija – prasta
Nutraukus narkotikų vartojimą, patiriamas abstinencijos sindromas. Gali pasireikšti pykčio ir agresijos apraiškos.
„Jeigu žmogus atvyksta pas medikus, tačiau jo negali priimti, kas jam belieka? Išlieti pyktį ir gauti savų vaistų“, – aiškino sociologė A.Širvinskienė.
Vilniaus priklausomybės ligų centro situacija, kaip pasakojo direktorius E.Subata, yra sunki. Praėjusiais metais šiam centui buvo skirta 5,5 mln. litų. Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė centro veiklai skyrė tik 1,5 mln. litų, tačiau šie pinigai baigėsi jau balandžio pradžioje.
„Nuo tos dienos darbuotojų atlyginimai vėluoja. Už birželį buvo išmokėti 63 proc. atlyginimų. Už liepą ir rugpjūtį darbuotojai darbo užmokesčio dar negavo. Dalis darbuotojų, jaunų gydytojų, paliko centrą. Dėl to labai išgyvename“, – apie prastą centro situaciją kalbėjo E.Subata.
