Vertinant rinkimus ir procedūrinę demokratiją, Lietuva 1999 ir
2008 metais būdavo aukščiau tik už Bulgariją ir Rumuniją, bet
pagal naujausius vertinimus taip pat aplenkė Graikiją ir Latviją.
Šioje kategorijoje Britanijoje įsikūręs tyrimų centras
„Demos“ valstybes vertino pagal politinį stabilumą, teisinės
viršenybės principus, korupcijos lygį ir rinkėjų aktyvumą. Pagal
pasiektą pažangą, 1999-2011 metais Lietuva tarp Europos Sąjungos
(ES) šalių užėmė ketvirtą vietą.
Dar geriau Lietuva įvertinta pagrindinių teisių ir laisvių
kategorijoje, kurioje atsižvelgta į tris sritis - atskaitingumą,
religijos laisvę ir moterų teises ekonomikoje. Lietuva čia užėmė
16-ą vietą ir aplenkė Lenkiją, Ispaniją, Čekiją, Slovakiją,
Vengriją, Graikiją, Bulgariją, Latviją ir Rumuniją.
Pažangą lietuviai padarė ir pilietinio aktyvumo srityje - 1999
metais Lietuva lenkė tik Rumuniją, o, naujausiais duomenimis,
lietuviai taip pat buvo pilietiškai aktyvesni nei latviai, slovakai,
maltiečiai, bulgarai, lenkai ir vengrai.
Lietuva liko sąrašo apačioje, kai buvo vertinamas gyventojų
požiūris į mažumas - valstybės surikiuotos pagal gyventojų
atsakymus, šalia kokių kaimynų jie nenorėtų gyventi. Lietuviai
ES užima paskutines vietas pagal toleranciją kaimynams musulmonams,
žydams, čigonams ir homoseksualams.
Vertindami visus duomenis, tyrimo autoriai perspėjo, kad
demokratinių vertybių svarba labiausiai sumažėjo Graikijoje ir
Vengrijoje, ir prie to smarkiai prisidėjo ekonominė krizė.
