„Savigynai daug jėgos nereikia, užtenka žinoti pagrindinius taškus, kur smogti. Svarbiausia, tai daryti drąsiai“, - aiškino trenerė.
Ji pataria bent kelis mėnesius palankyti savigynos pamokas. Treniruočių metu įgautas pasitikėjimas savimi neleis sustingti iš baimės patekus į ekstremalią situaciją.
Vis dėlto, trenerė moko įvertinti aplinkybes ir pagalvoti, ar tikrai verta stoti į kovą su užpuoliku.
„Jeigu esate priremta prie sienos, o užpuolikas jums grasina peiliu, reikalaudamas atiduoti pinigus, ką tada daryti? Kautis? Aš taip nemanau.
Jums svarbiau gyvybė ar pinigai?
Yra buvę, kad moteris nenorėjo atiduoti užpuolikui rankinės ir buvo mirtinai sumušta. Visada įvertinkite situaciją“, - pamokė S.Honiball.
Jis arba aš
„Smogti užpuolikui meno nereikia, tačiau ar išdrįsite smogti?“ - retoriškai klausia S.Honiball.
Mokantis apsiginti svarbu ne tik žinoti vietas, į kurias reikėtų suduoti užpuolikui, bet ir psichologiškai nusiteikti.
„Psichologiniam pasiruošimui reikia žinoti: nesvarbu, kad esu moteris ir, kad turiu mažiau fizinės jėgos negu vyras, aš vis tiek galiu apsiginti ir privalau tai padaryti. Turiu pakankamai jėgų, kad išsisukčiau iš situacijos. Tam tikrai nereikia būti supermenu ar vyru.
Nuspręsti, kad ginsiesi, reikia ne tada, kai sulauksi tokios situacijos, tačiau dar sėdint namuose. Jei man kažkas atsitiks – aš ginsiuosi. Aš turiu sau taip pasakyti. Ir jeigu man reikės kažkam sukelti skausmą, aš tai padarysiu“, - tvirtai kalbėjo trenerė.
Moterims dažnai trūksta drąsos suduoti užpuolikui. Ne tik dėl baimės, kad neužteks jėgų. Muštynėse dalyvaujanti moteris – retas reiškinys.
Mes nenorime būti atsakingos už kito žmogaus skausmą. Todėl, trenerei aiškinant, kad ranka smogus į veidą ir pataikius į akis, pirštus reikėtų stumti gilyn, nupurto šiurpas.
„Čia yra didžiausia problema. Mes, moterys, esame labai nuolankios, jautrios ir užjaučiančios. Galvojame, kad jeigu smogsiu, tai jam skaudės, nepagalvojame, kad jeigu nesmogsiu, tai man skaudės. Reikia suvokti: arba jis, arba aš. Jis yra užpuolikas, jo tikrai nereikia gailėtis.
Aš esu svarbesnė, mano gyvybė ir sveikata yra svarbesnė. Kiekviena turi sau tai įdiegti. Nes jei to nepadarys, nieko nepadarys ir gatvėje“, - nukirto S.Honiball.
Baimę naudokite savo naudai
Net ir savigynos kursus lankiusi moteris, patekusi į ekstremalią situaciją, pajunta baimę.
S.Honiball pataria šį jausmą panaudoti ginantis.
„Baimę mes suprantame kaip neigiamą dalyką. Išsigandę sustingstame į ledą ir nieko negalime padaryti. Tačiau baimė mumyse išvysto didžiulę jėgą ir greitį, todėl turėtume ją panaudoti savo naudai. Jei patekote į ekstremalią situaciją ir jaučiate, kad pradėjote drebėti iš baimės, o širdis plaka labai stipriai – nusiraminkite, giliai kvėpuokite ir skirkite laiko pamąstyti. Žinoma, jeigu turite to laiko.
Užpuolimo metu, kai patiriame baimę ir susijaudinimą, kūnas išskiria adrenaliną. Žmogus tampa greitesnis, atsparus skausmui, greičiau mąsto, kūnas pereina į stadiją „išgyventi“. Jei moteris pakankamai pasitiki savimi ir leidžia tai natūraliai būsenai pasireikšti, ji tikrai gali apsiginti“, - aiškino trenerė.
Patarimai:
Savigyna. Tai nėra tik kovinių veiksmų mokėjimas. Pirmiausia turi būti pastabumo įgūdžiai. Tik uždarius namų duris ir išėjus į gatvę prasideda savigynos elementai. Turite stebėti aplinką ir matyti jums blogo linkinčius žmones. Galbūt turite būti šiek tiek neurotiška, kad pastebėtumėte potencialų užpuoliką.
Įtarumas. Jeigu pamatėte kažką įtartino, kas jums nelabai patinka ir vidinė nuojauta sako, kad kažkas yra negerai, pasikliaukite šeštuoju pojūčiu. Kai pavojų pamatote iš anksto, turite laiko pamąstyti, ką galėtumėte padaryti: bėgti į kažkokią saugią vietą, kad ir į parduotuvę, į būrį žmonių, kur galėtumėte paprašyti pagalbos. Jei nebūsite pastabi, jei užpuolimas bus netikėtas, neturėsite laiko sureaguoti, tada ir galimybių apsiginti bus mažiau.
Užimtumas. Jei eidama gatve atrodote labai užsiėmusi, skaitote, kalbate telefonu, dar kažką veikiate, galite tapti potencialia auka. Gatvėje reikia atrodyti pasitikinčiai savimi ir neužsiimti kitais reikalais. Neturėtumėte būti nusiteikusi agresyviai, bet ir ne išsigandusi ar susigūžusi.
Atstumas. Visą laiką stenkitės laikytis atstumo. Jei prie jūsų priėjo nepažįstamasis, neprisileiskite jo arti. Jei jis atsistojo per arti – atsitraukite.
Daiktai. Savigynai gali tikti bet koks daiktas, kurį turite po ranka: raktai, tušinukas, puodelis su karšta kava. Puodelį galite mesti į veidą, taip sutrikdydama užpuoliką, sukeldama jam šoką, tuomet suveikia netikėtumo faktorius. Tušinuku, raktais ar bet kokiu aštriu daiktu galite durti, taip sukeldama skausmą. Taip pat reikėtų turėti ir savigynai skirtą daiktą, kaip pipirines dujas, tačiau, žinoma, įsigijus pasikonsultuokite kaip jos veikia.
Kur reikėtų smogti?
1. Pats paprasčiausias ir efektyviausias judesys yra smogti delnu į veidą. Kur pataikysite – nesvarbu. Jei pataikėte pirštu į akį – stumkite. Nebijokite, akių neišdursite, akis yra labai stipri, tiesiog sukelsite didelį skausmą.
2. Iš apačios smokite į apatinį žandikaulį.
3. Iš kelio spirkite į tarpukojį. Jei iki jūsų bėga, atkiškite koją ir smokite į tarpukojį.
4. Jei jus paėmė už vienos rankos, o kita liko laisva, smokite su ja.
5. Jei jus netikėtai puola iš nugaros, o jūs nesitreniravote – sureaguoti ir apsiginti yra labai sunku. Praktiškai neįmanoma. Jums šokas. Jei treniravotės – į veiksmą sureaguosite automatiškai: iš alkūnės smogsite į kaklą, pilvą, tarpukojį.
Ką daryti toliau? Savigynoje užtenka kelių pagrindinių smūginių elementų, kad išgąsdintumėte arba sukeltumėte užpuolikui skausmą. Tada rėkite ir kuo greičiau bėkite.
