Rugpjūtyje Būtingės pajūryje, šalia Latvijos pasienio, vykęs tradicinis
muzikos festivalis „Satta Outside“ vėl sutraukė tūkstančius melomanų iš
visos Lietuvos.
Nemažai svečių ir dalyvių čionai atvyko nuosavais
automobiliais, kuriuos pasistatė ne šalia plento, o pievose įrengtose
vietose išskirtiniams svečiams. Prie kopų išdygo nemenkas palapinių
miestelis, scenos, tualetai, prausyklos, prekybos paviljonai.
Po renginio apžiūrėję Būtingės pajūrį aplinkosaugininkai aiktelėjo -
žadėję saugoti gamtą ir kopas, surankioti festivalio vietoje svečių
paliktas šiukšles ir savo rekvizitus rengėjai duoto žodžio, regis, iki
galo neištęsėjo.
Vešlios pajūrio smiltpievės, virtusios didžiule
pramogų aikšte, festivalio pabaigoje nuleipo ir pagelto, priminė
preriją, per kurią perbėgo didžiulė indėnų medžiojamų bizonų banda.
Važinėdami automobiliais arenos link festivalio dalyviai išklampojo
siaurą Būtingės geomorfologinio draustinio keliuką, sunaikino šalia
vešėjusius augalus. Paraginti apsikuopti, išsivežti šiukšles, paliktus
šiaudų ritinius, kitokią butaforiją rengėjai aiškino, kad esą iškart tai
padaryti sutrukdę lietingi orai. Prieš festivalį, kurdamiesi pajūryje,
jie irgi užsitraukė aplinkosaugininkų nemalonę ir buvo nubausti.
„Visi nuostoliai dar nesuskaičiuoti. Įmaklinę į draustinio teritoriją
muzikos mylėtojai sunaikino 3000 kvadratinių metrų plote vešėjusią
augmeniją. Už gamtai padarytą žalą ir pažeidimus „Satta Outside“
rengėjams priskaičiavome apie 10 tūkst. litų administracinių baudų.
Protokolai nesurašyti, nes ilgai negalėjome susisiekti su pagrindiniu
festivalio organizatoriumi - jo adresu išsiųsti raštai grįždavo
atgal. Jau galvojome kreiptis į policiją, kad atvesdintų“, - kalbėjo
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys.
Pajūrio teritorijas prižiūrintys aplinkosaugininkai negali nubausti„Satta Outside“ rengėjų už pagrindinėje arenoje ištryptą augmeniją - šį
plotą jie nuomojo iš vieno privataus asmens, kuris savo valdose gali
daryti, ką tik nori. Protokolus dėl triukšmo, viršijančio leistinas
normas, festivalio organizatoriams yra surašiusi ir Palangos policija.
Melomanų pripažinimą pelniusiuose „Satta Outside“ festivaliuose
sukinėjasi marga liaudis. Jie vadinami ne tik avangardinės muzikos
atlikėjų bei jų gerbėjų, bet ir lengvųjų narkotikų vartotojų masinio
sambūrio vieta. Būtingėje su kvaišalais kuprinėse buvo nutverti 9
jaunuoliai. Vienas jų bandė išsisukti ir buvo patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn dėl kyšio davimo pareigūnui, o kitas - dėl automobilio
vairavimo apsvaigus nuo narkotikų. Šiaip jau buvo ramu, didesnių
incidentų festivalio arenoje ir už jos ribų nebuvo užfiksuota.
Anksčiau „Satta Outside“ dalyviai šėldavo sugūžėję į Šventosios pajūrį,
kol vietiniai gyventojai nepradėjo bruzdėti - tuomet rengėjams teko
ieškoti kitokios vietovės. Šiemet pasirinkę dar nuošaliau esančius
tyrlaukius šalia Būtingės naftos terminalo festivalio jie, atrodo,
vėl neįtiko aplinkosaugininkams - Pajūrio regioninio parko (PRP)
vadovybė sunerimo, kad bus nuniokotas Būtingės draustinis.
Kol kas juo niekas nesirūpina, bet taip būti negali. Todėl PRP
direktorius Darius Nicius Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovei
Rūtai Baškytei jau pateikė paraišką, kad Būtingės geomorfologinis
draustinis būtų priskirtas jo vadovaujamo regioninio parko priežiūrai.
Ryžtinga, bet su aplinkosaugininkais ir pajūrio vietovių gyventojais
dažnai nesutarianti „Satta Oustside“ komanda nežada nuleisti sparnų.
Rengėjai užsimena, kad blogiausiu atveju galės pasitraukti dar toliau
už Būtingės - esą tokius festivalius galima rengti Latvijos pajūryje.
Pajūrio sergėtojai „Satta Outside“ vadovus ir aktyvistus perspėja, kad
visur reikia laikyti įstatymų ir tvarkos: nešiukšlinti smiltpievių,
netrypti jautrios kopų augmenijos, neteršti šalia ošiančios Baltijos
jūros. Už Būtingės - Papės regioninis parkas, kur galioja panašūs, o
gal net ir griežtesni ne pas mus aplinkosaugos reglamentai.
Andrius Kairys
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas
Sunku vertinti gamtai padarytą žalą. Baudos už ištryptas, visureigiais
ir keturračiais išklampotas pajūrio pievas gal ir nebaugina pažeidėjų -
už kibiriuką nelegaliai sužvejotų nėgių brakonieriai dabar sumoka 1000
litų. Blogai, kad nėra teisinių svertų, reguliuojančių draustiniuose
arba šalia jų vykstančius komercinius renginius. Negalime uždrausti
muzikos festivalių, sąskrydžių, jeigu rengėjai įsipareigoja laikytis
taisyklių. Kitas reikalas, kad pažadai dažnai pamirštami - mokėti
baudas už pažeidimus lengviau nei užtikrinti gamtos apsaugą.
Renginiams, kurie sutraukia į pajūrį tūkstančius žmonių, reikėtų
numatyti atskiras zonas, kad organizatoriai ten galėtų plėtoti savo
veiklą nesibraudami į saugomas teritorijas. Privatininkai, nuomojantys
savo žemes masiniams renginiams, irgi turėtų jausti didesnę atsakomybę.
Neuždrausi žmonėms privačiose valdose statyti automobilius, išskleisti
palapines. Visiškai kitokia situacija susiklosto, kai privačiose
teritorijose šalia draustinių susitvenkia minios pramogautojų.
