Tai pirmasis darbas, kurį Benediktas paskelbia po pasitraukimo,
ir apskritai pirmasis jo paneigimas, kad jis yra asmeniškai
atsakingas už sekso skandalą.
Tačiau laikraštyje „la Repubblica“ paskelbtas jo 11 puslapių
laiškas dar nuostabesnis yra tuo, kad pasirodė vos dvi savaitės po
popiežiaus Pranciškaus panašaus laiško šio laikraščio
redaktoriui ateistui.
Vatikano atstovas Federico Lombardi sakė,
kad laiškų pasirodymas kone vienu metu yra tik atsitiktinumas.
Tačiau jie rodo, kad abu šie baltai vilkintys vyrai, kurių
rezidencijas Vatikane skiria tik sodas, vienodai galvoja dėl tokio
dialogo būtinybės ir galbūt net bendradarbiauja dėl jo.
Benediktas savo laišką parašė italų ateistui ir matematikui
Piergiorgio Odifreddi, kuris 2011 metais
parašė knygą „Brangusis popiežiau, rašau tau“ (Caro Papa, ti
scrivo).
Ta knyga buvo P.Odifreddi reakcija į Benedikcto XVI „Įvadą į
krikščionybę“ (Einfuehrung in das Christentum) - 1968 metais
pasirodžiusį turbūt labiausiai žinomą jo darbą.
Savo knygoje P.Odifreddi išdėsto virtinę poleminių argumentų
apie katalikų tikėjimą, tarp kurių pateikia ir Bažnyčią
įtraukusį lytinio išnaudojimo skandalą.
Buvęs kardinolas Josephas Ratzingeris beveik
ketvirtį amžiaus vadovavo Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacijai,
kuri yra atsakinga už lytinio išnaudojimo atvejų sprendimą.
Jis buvo prefektas, kai tas skandalas pirmą kartą sprogo - 2002
metais Jungtinėse Valstijose - ir jau popiežius, kai skandalas
2010-aisiais įgavo pasaulinį mastą - su pranešimais apie
tūkstančius aukų Europoje ir kitur, apie vyskupus, kurie dangstė
kunigus pedofilus, ir Vatikano pareigūnus, kurie pro pirštus
žiūrėjo į šiuos nusikaltimus, o kai kuriais atvejais ir aktyviai
trukdė vyskupams, bandžiusiems pranešti apie pedofilus policijai.
Savo laiške Benediktas neigia asmeninę atsakomybę. „Niekada
nebandžiau dangstyti tokių dalykų“, - rašo jis.
„Tai, kad blogio galia taip toli prasiskverbė į vidinį
tikėjimo pasaulį, yra kančia, kurią privalome kęsti, tačiau tuo
pačiu metu privalome daryti viską, kad tai nepasikartotų, - rašė
jis laiške „la Repubblica“. - Nepaguodžia ir žinojimas, kad, kaip
rodo tyrimai, kunigų, kurie vykdo tokius nusikaltimus, procentas
nėra nė kiek didesnis už kitų panašių profesijų procentą. Kad
ir kaip būtų, nereikėtų šio nukrypimo pateikti taip, tarsi tai
būtų kažkas, kas būdinga katalikybei“.
Kaip prefektas J.Ratzingeris 2001 metais privertė vyskupus visame
pasaulyje siųsti visas patikimas išnaudojimo bylas jo įstaigai
patikrinti. Tokių veiksmų jis ėmėsi, kai jam paaiškėjo, kad
vyskupai paprasčiausiai kilnoja tokius kunigus iš vietos į vietą,
o ne teisia juos bažnytiniuose teismuose.
Iš tiesų J.Ratzingeris 1988 metais bandė apeiti komplikuotus
bažnytinius teismus ir prašė Vatikano teisinės įstaigos
spartesnių būdų visam laikui nušalinti kunigus, kurie žagino ir
tvirkino vaikus. Tačiau jis gavo atkirtį - teisinė įstaiga
pasakė, kad tai pakirstų kunigų galimybes gintis.
J.Ratzingeriui koją pakišo nebyli popiežiaus Jono Pauliaus II
politika neleisti jauniems vyrams palikti kunigystės ir jo didelis
rūpinimasis kaltinamų dvasininkų teisių apsaugojimu, dažnai -
aukų sąskaita. Tokį rūpestį iš dalies nulėmė Jono Pauliaus II
patirtis komunistų valdytoje Lenkijoje, kur kunigai dažnai būdavo
apkaltinami suklastotais kaltinimais.
Galiausiai, praėjus metams po to, kai kunigų pedofilijos
skandalas sprogo Jungtinėse Valstijose, - 2003 ir 2004 metais -
J.Ratzingeris prastūmė administracinius pakeitimus, dėl kurių jo
įstaiga be bažnytinio teismo galėjo visam laikui nušalinti lytiniu
išnaudojimu kaltinamus kunigus.
Tačiau tas sprendimas buvo padarytas dešimtmečiai po to, kai į
jo įstaigą ėmė plūsti dokumentai apie lytinio išnaudojimo mastą
JAV, - gerokai per vėlai, sako nukentėjusieji.
„Per visą Bažnyčios istoriją niekas nežinojo daugiau ir
nepadarė mažiau, kad apgintų vaikus, nei Benediktas“, - sakė
Barbara Dorris, JAV įsikūrusios aukų gynimo grupės
„Survivors Network of those Abused by Priests“ (SNAP) direktorė.
„Ant jo, kaip Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovo, stalo
atsidurdavo tūkstančiai bylų apie kunigus grobuonis. Ar jis
nusprendė perspėti šeimas arba paskambinti policijai bent dėl
vieno šių pavojingų dvasininkų? Ne. Tai iš esmės ir yra
dangstymas“, - sakė ji.
Po to, kai 2010 metais skandalas apėmė visą pasaulį, Vatikanas
išleido neformalias gaires vyskupams pranešti apie įtariamus
kunigus policijai, tose šalyse, kur to reikalaujama. Tačiau
Vatikanas dar nėra nušalinęs ar nubaudęs nė vieno vyskupo,
dangsčiusio lytiniu išnaudojimu kaltinamus kunigus.
Benediktas XVI vasario 28 dieną tapo pirmuoju per 600 metų
atsistatydinusiu popiežiumi. Tas netikėtas jo sprendimas sudarė
sąlygas po dviejų savaičių išrinkti Pranciškų. Tuo metu
Benediktas sakė, kad paskutinius savo gyvenimo metus praleis
„pasislėpęs nuo pasaulio“ ir gyvens pertvarkytame vienuolyne už
Šv.Petro bazilikos, skaitydamas ir melsdamasis.
Benedikto XVI sprendimas užsidaryti iš dalies buvo nulemtas jo
paties drovumo ir polinkio į studijas, tačiau juo taip pat buvo
siekiama parodyti, kad jis nebėra popiežius ir kad dabar viską
sprendžia jo įpėdinis.
Benediktas XVI po savo atsistatydinimo buvo pastebėtas vos
keletą kartų ir tik kartą - su Pranciškumi, per vieną oficialią
Vatikano ceremoniją liepos mėnesį. Benediktas buvo produktyvus
rašytojas, bet po atsistatydinimo jis neišleido nieko, išskyrus
encikliką „Tikėjimo šviesa“, kurią pasirašė Pranciškus, bet iš
tikrųjų beveik visą parašė Benediktas.
Pranciškus tame tekste atsakė į virtinę klausimų, kuriuos jam
šią vasarą redaktoriaus skiltyje pateikė „la Repubblica“
redaktorius ateistas.
Pranciškaus laiškas buvo aiškiai parašytas ne jo ranka: jame
yra frazių, daug artimesnių Benedikto stiliui, tarp jų –
mįslingai skambančių nuorodų į tokius ankstyvuosius Bažnyčios
tėvus kaip Tertulianas, kurį yra citavę tik Benediktas ir dar keli
Vatikano pareigūnai. Tačiau F.Lombardi neigė, kad Pranciškus ir
Benediktas bendradarbiavo.
„Tai savarankiškos ir skirtingos iniciatyvos“, - AP sakė
F.Lombardi.
Benediktas savo laiške kritikuoja P.Odifreddi dėl jo knygos
„agresyvumo“ ir pats su apmaudžia kritika atsako į daugelį
argumentų.
„Tai, ką sakote apie Jėzaus asmenybę, nėra verta jūsų
mokslinio autoriteto“, - rašė Benediktas, kuris savo popiežiavimo
metais parašė labai giriamą trijų tomų darbą apie Jėzų
Kristų.
Panašiai popiežius emeritas kritikavo P.Odifreddi „matematikos
religiją“, kurią pavadino „tuščia“, nes ji net nesvarsto trijų
pagrindinių žmonijos temų: laisvės, meilės ir blogio.
Evoliucijos klausimu jis rašė: „Jei norite pakeisti Dievą
Gamta, lieka klausimas: iš ko ta Gamta susideda? Niekur to
neapibrėžiate ir tai atrodo veikiau kaip iracionalus dieviškumas,
kuris nieko nepaaiškina“.
P.Odifreddi savo ruožtu antradienį pridėtame straipsnyje
rašė, kad buvo priblokštas gavęs tą laišką, nors ir sakė, jog
rašė knygą tikrai vildamasis, kad Benediktas XVI gali ją
perskaityti. Jis sakė prašęs Benedikto leidimo paskelbti laišką
ir jį gavęs.
Jis planuoja perleisti savo knygą su pridėtu Benedikto laišku
ir pavadino šį apsikeitimą nuomonėmis „precedento neturinčiu
dialogu tarp popiežiaus teologo ir matematiko ateisto,
nesutariančių beveik dėl visko, bet suartintų mažiausiai vieno
tikslo: Tiesos paieškų“.
