Trečiadienį per uždarą komiteto posėdį grėsmes Lietuvos
pirmininkavimui pristatė Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės
saugumo departamento pareigūnai.
„Visos grėsmės susietos su lapkričio mėnesio Rytų
partnerystės susitikimu. ES Rytų partnerystės programos tikslas -
šešias partneres priartinti pagal savo demokratiškumą, žmogaus
teises, teisingumą arčiau Europos Sąjungos. Ir kuo artėja tas
Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas, kuo aiškiau,
kad, ko gero, Vilniuje bus pasirašyta ES asociacijos sutartis su
Ukraina, ganėtinai geri reikalai yra su Moldova ir Gruzija, kuo
labiau artėja teigiami, ES požiūriu, sprendimai, tuo didėja
kaimynų šantažas kai kurių valstybių atžvilgiu“, - po komiteto
posėdžio žurnalistams sakė B.Juodka.
„Jūs puikiai žinote, kad Armėnija pasirašė Muitų sąjungos
sutartį su Rusija, o Armėnija buvo viena iš labiausiai pažengusių
ES Rytų partnerystės narių. Bet šiuo metu ji iškrito iš to
šešetuko, nes būtent buvo šantažas iš Rusijos pusės, nes
Armėnijos ekonomika labai priklausoma nuo Rusijos, ten Rusijos
karinės bazės yra. Juntama grėsmė aiški - sutrukdyti Rytų
partnerystės forumui, ten visos pagrindinės grėsmės yra
nukreiptos“, - kalbėjo B.Juodka.
Per lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių
susitikimą tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos
sutartį tarp ES ir Ukrainos bei parafuoti atitinkamus susitarimus su
Gruzija ir Moldova.
Ukraina, Moldova ir Armėnija pastaraisiais mėnesiais praneša
apie Rusijos taikomas spaudimo priemones. Rugsėjį Rusija pradėjo
taikyti griežtą vežėjų patikrą išskirtinai Lietuvoje
registruotiems krovininiams automobiliams.
