Jei, tarkime, į bėdą patekusi mergina būtų paskambinusi ne numeriu 112, o greitosios pagalbos numeriu, tai apie jos buvimo vietos nustatymą net nebūtų buvę jokios kalbos.
Bendrasis pagalbos centras(BPC) iki šiol neperima skambučių į greitosios pagalbos įstaigas. Tiesa, medikai į BPC sistemą, o siūlo Vyriausybei įdiegti atskirą 113 numerį tik greitajai pagalbai.
Ar reikia Lietuvoje įdiegti dar vieną pagalbos numerį ir kokias funkcijas iš tiesų turėtų atlikti BPC, apie tai buvo diskutuota „Lietuvos ryto“ laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Surenka papildomos informacijos
„Ne mano kompetencija vertinti, ką padarė BPC, tai įvertins atitinkami kompetetingi pareigūnai, bet dėl operatorės darbo pretenzijų neturėtų būti. Ji padarė viską, ką galėjo, kad būtų suteikta pagalba tai į nelaimę patekusiai merginai“, - į laidos vedėjos Daivos Žeimytės klausimą, ar po įvykių Dembavoje BPC užgriuvusi kritika yra pagrįsta, atsakė BPC Vilniaus skyriaus specialistė Daiva Muranovienė.
Žmonės skundžiasi, kad paskambinę į BPC išgirsta daug jų manymu nereikšmingų klausimų, kuriems gaištamas laikas ir laiku nesulaukiama pagalbos.
„Bedrasis pagalbos centras pats nesukūrė jokių klausimų. Mes dirbame pagal specialiai sukurtus ir su specialistais suderintus klausimynus. Kiekvienas įvykis turi jam skirtą klausimyną.
Nuo tų klausimų ir atsakymų priklauso kaip greitai atvyks pagalba ir kaip kokybiškai ji bus suteikta. Operatorius sunčia pranešimą pagalbos tarnyboms dar pokalbio metu, o po to susirenka papildomą informaciją, kurią perduoda pagalbos tarnyboms“, - paaiškino D.Muranovienė.
Sprendimą priima BPC operatorius
Paklausta, kaip BPC reaguoja sulaukęs į bėdą patekusio arba blogai pasijutusio žmogaus pranešimo, D.Muranovėnė atsakė, kad viskas priklauso nuo to ar žmonės pateko į nelaimingą atsitikimą, ar jam paprasčiausiai reikia mediko pagalbos.
„Kai reikia kelių tarnybų reagavimo, mes informuojame tas tarnybas nesujungdami skambinančiojo nė su viena iš tų tarnybų, surenkame visą reikiamą informaciją ir perduodame toms tarnyboms, kurios turėtų reaguoti į tą pagalbos prašymą.
O jei žmogui paprasčiausiai reikalinga greitoji pagalba, jei jam pakilo temperatūra ar jis susižalojo, tai mes užduodame pagrindinius klausimu, išsiaiškiname, kokiu adresu, jis nori išsikvieti greitąją ir sujungiame jį su greitosios pagalbos dispečerine. Medikų brigadą į įvykio vietą siunčia jau greitosios pagalbos dispečeris“, - sakė D.Muranovienė.
BPC specialistė priminė, kad žmogaus buvimo vietą gali nustatyti tik jų specialistai ir tai tik tuo atveju, kai pats žmogus skambina numeriu 112.
“Buvo atvejas kaip greitosios pagalbos dispečeriai paprašė nustatyti į bėdą patekusio asmens buvimo vietą. Mes paskambinome tam žmogui ir paprašėme, kad jis mums perskambintų. Ir tik sulaukę nukentėjusiojo skambučio, mes galėjome nustatyti jo buvimo vietą“, - ankstesnį įvykį prisiminė D.Muranovienė.
Prakalbo apie nenorą dirbti kartu
Paklaustas, ar ne per ilgai trunka toks procesas, kitas laidos dalyvis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas prakalbo apie medikų nenorą dirbti kaltu su BPC.
„Medikų argumentai yra tokie, kad pranešimą turi priimti medicinos specialistas. Gydytojų į dispečerių aišku niekas nesodina, nes tai yra per brangu.
Ar nuo to kas priima pranešimą priklauso kokios sudėties brigada važiuoja į įvykio vietą, aišku išskyrus reanimobilį? Visada važiuoja tos pačios sudėties brigada. Papidomas telefono numeris yra per brangus. Yra eikvojamos lėšos“, - tvirtino J.Sabatauskas.
Pagalbą turi teikti specialistai
„BPC yra tarpinė grandis. Deja veikimo išvien nėra pasiekta. Telefono ragelį pakėlęs BPC operatorius surenka reikiamą informaciją. O jei reikia greitosios pagalbos, tai tą pačią informaciją reikia rinkti iš naujo. O pagalbą iki greitosios pagalbos atvykimo turi teikti specialistai“, - kategoriškos nuomonės laikėsi trečiasis laidos dalyvis Vilniaus greitosios medicininės pagalbos stoties direktorius Tadeušas Rodzas.
T.Rodzas tvirtino, kad greitosios pagalbos dispečeriai tam tikrais atvejais gali nustatyti pagalbos besikviečiančio asmens buvimo vietą jei šis turi išmanųjį telefoną.
„Tokio žmogaus mes paklausiame GPS koordinačių ir jas gavę nustatome vietą iš kurios skambinama. Ir be ryšio operatorių galime nustatyta tas vietas pagal GPS koordinates.
Jei kalbėti apie 113 telefoną, tai galiu pasakyti, kad niekas nenori įvesti jokio papildomo telefono ir mes nenorime atsiskirti nuo BPC. Bet medikas neturi priiminėti pranešimų apie gaisrus, o taip bus, jei greitosios dispečeriai dirbs kartu su BPC operatoriai“ - tvirtino T.Rodzas.
Kurti dvi sistema yra neefektyvu
Pareiškęs, kad sukurti ir išlaikyti antrą paralelinę pagalbos tarnybos sistemą valstybei būtų per brangu, J.Sabatauskas sakė, kad darbui BPC operatoriai turi būti priimami medicininių žinių turintys specialistai.
„Kai priėmi kvietimą, tu jau pradedi teikti pagalbą iki greitosios atvykimo ir tai yra labai svarbu“, - tvirtino T.Rodzas pareiškęs, kad BPC daug operatorių to padaryti nesugebėtų.
T.Rodzas sakė, kad Vilniuje 70 procentų medicinio poreikio skambučių aptarnauja 03 linijos operatoriai ir tik trisdešimt procentų skambučių greitąją pagalbą pasiekia per BPC.
„Neefektyvu kurti dvi sistemas, geriau įvesti reikalavimą operatorei turėti medicininį išsilavinimą ir tuomet nebereikės antros dispečerinės“, - savo nuomonės laikėsi J.Sabatauskas.
Papildomų lėšų neprireiks
Kad jau dabar yra pasiruošę suteikti pirminę medicininę pagalbą tvirtino laidoje dalyvavusi BPC specialistė D.Muranovienė.
„Visi mūsų centro pareigūnai žino kaip teikti pirmąją pagalbą, turime tuos pačius algoritmus, kuriuos turi ir greitosios pagalbos dispečerinė. Galime patarti ir kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, ir širdies masažą ir kaip elgtis ištikus epilepsijos priepuoliu, ar užspringus. Ta pirma pagalba mūsų operatorių jau yra teikiama“, - sakė D.Muranovienė.
Už numerį 113 agituojantis T.Rodzas sakė, kad šio numerio įvedimas papildomai nieko nekainuos.
“Tas srautas, kurį priima mūsų dispečeriai, jei jį nukreipsi į 113 numerio liniją lygiai tiek pat pinigų reikės išleisti jo aptarnavimui. O žmogui dėl to bus patogu“, - tvirtino T.Rodzas.
