D.Grybauskaitė per savo politines girnas ką tik perleido Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą dėl buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo V.Giržado.
Šis teismas savaitės pradžioje patvirtino žemesnės instancijos teismo sprendimą, kad V.Giržadas iš darbo pernai buvo išmestas neteisėtai.
V.Giržado patikimumu Valstybės saugumo departamentas, po to ir Vidaus reikalų ministerija bei prezidentė suabejojo ir jį nutekinus informaciją apie „Snoro” uždarymą įtarė po tyrimų melo detektoriumi.
Šiuo prietaisu buvo tikrinamas ir tuometis FNTT vadovas V.Gailius. Dabartinis Seimo narys irgi buvo išvarytas iš darbo – už tai, kad gynė savo pavaldinį ir nepasidavė prezidentės spaudimui telefonu jį atleisti.
Beje, politiku tapęs buvęs pareigūnas prabilo apie šalį bandančią užvaldyti saugumiečių gaują.
Žemesnės instancijos teismai, jau išsprendę reikalą V.Gailiaus ir V.Giržado naudai, pabrėžė, jog melo detektoriaus rodmenys jokiu būdu nėra priežastis iš asmens atimti leidimą dirbti su slapta informacija ir tuo pagrindu atleisti jį iš darbo.
Bet prezidentė tokius teismų sprendimus supranta savaip. Šią savaitę ji vėl pakartojo, ką buvo sakiusi dar prieš kelis mėnesius, kai jos dėka į gatvę ištrenkti pareigūnai nuskynė pirmąsias pergales teismuose.
Pasak D.Grybauskaitės, teismas narpliojo tik kažkokius „procedūrinius klausimus”, bet reikalo esmės nepanaikino ir negali panaikinti.
O ta neva esmė – melo detektoriaus rodmenys, kurie ir užtėškė nenuplaunamą dėmę ant pareigūnų munduro.
Kitaip sakant, šalies vadovė ir toliau jaučiasi visiškai teisi išgrūdusi pareigūnus iš darbo, nes jie neva nepatikimi.
Pasak jos, V.Giržadas pats turėjo susiprasti ir išeiti.
Jeigu jau prezidentė leidžia sau tėkšti tokius antausius aukščiausių instancijų teismams, ką kalbėti apie jos elgesį su kitomis valstybės institucijomis – pavyzdžiui, Vyriausybe.
Pastaroji jau kelias savaites derasi su Rusijos gigantu „Gazprom” dėl dujų kainų.
Apie derybų eigą žinios beveik neprasisunkia.
Gali būti, kad koncernas „Gazprom” jau nebe taip spaudžia Lietuvą atsisakyti vadinamojo trečiojo Europos Sąjungos energetikos paketo politikos, bet nori, kad būtų atsiimtas ankstesnės dešiniųjų valdžios pateiktas 5 milijardų litų ieškinys tarptautiniam arbitražui.
D.Grybauskaitė ėmė daryti viską, kad kuo labiau apsunkintų tiesioginius Vyriausybės ir „Gazprom” pokalbius ir pati perimtų iniciatyvą.
Iš pradžių prezidentė pareiškė, kad apskritai nėra ko derėtis, o tik laukti neišvengiamai teigiamo sprendimo arbitraže, Europos Komisijos pagalbos ir Suskystintųjų dujų terminalo.
Po to apkaltino Vyriausybę jau ir valstybei už nugaros rezgant tėvynės išdavystės planus. Premjerui nuo to atsižegnojus, D.Grybauskaitė pasiekė, kad prieš kitą derybų raundą jai atsiskaitytų energetikos ministras J.Neverovičius.
Tad šią savaitę ministrui su pateiktais „Gazprom” pasiūlymais lankantis Prezidentūroje jau atrodė, kad būtent D.Grybauskaitė vadovauja procesui – bent jau tikrai ne tuo metu pas popiežių viešėjęs A.Butkevičius.
Negana to, šalies vadovė pareiškė, jog jokios derybos iš tiesų nevyksta, – esą „Gazprom” pateikė ne pasiūlymų, o „neįvykdomų reikalavimų” sąrašą.
Tačiau A.Butkevičius telefonu iš Romos aiškino, kad derybos su „Gazprom” vis dėlto vyksta, o tokie prezidentės pareiškimai joms tiktai trukdo.
Taigi kol kas visiškai neaišku, kas pagaliau išvirs iš šios košės ir kaip tai atsilieps šildymo kainoms.
Akivaizdu tiktai viena: iki šiol Lietuva neturi aiškios ir suderintos pozicijos dėl šios svarbios problemos.
Beje, tą patį galima pasakyti ir apie Seime vykusius svarstymus, ką daryti su Konstitucinio teismo sprendimais, pasmerkusiais dešiniųjų „taupymo politiką”.
Dabartiniai valdantieji nuėjo lengvesniu ir socialdemokratines vertybes ne itin primenančiu keliu – Seime palaiminti Vyriausybės siūlymai jau nuo spalio didinti atlyginimus kai kuriems teisėsaugos pareigūnams, teisėjams, viceministrams.
Dešinioji opozicija susiriesdama kaltino valdančiuosius išduodant pensininkus, kitas socialiai silpniausias grupes – esą pinigų biudžete yra, tik kairieji juos nori pasiglemžti sau.
Nuo savo politinį žaidimą žaidžiančios ir mundurą besibalinančios opozicijos ugnies ėmė braškėti ne tik socialdemokratų, bet ir visos valdančiosios koalicijos vienybė.
Nors socialdemokratų frakcija parėmė Vyriausybę, ne vienas įtakingas jos atstovas vis garsiau bruzda.
O „darbiečiai” ir „tvarkiečiai”, siekdami naudos sau, ima ir retkarčiais paremia opoziciją Seime palikdami socialdemokratus vienišus.
Gali būti, jog savo žaidimą sužais ir D.Grybauskaitė. Juk būtent ji laimino Konstitucijos sargų supeiktus dešiniųjų sprendimus, o šiuo metu netgi garsiau už opozicijos veikėjus ragina Vyriausybę kuo greičiau pasirūpinti silpnaisiais.
Jei prezidentė vetuotų Seime priimtus teisės aktus, užvirtų nauja politinė košė. Kol kas tai – madingiausias produktas, kurį besiriejanti valdžia patiekia ant visuomenės stalo.
